Kiekvieną vasarą tas pats scenarijus: vienas žmogus grįžta iš lauko su dešimčia įkandimų, kitas — be nė vieno. Ir abu stovėjo greta.
Ilgai manyta, kad viskas priklauso nuo kraujo grupės ar odos kvapo. Bet Vašingtono universiteto tyrėjai rado dar vieną veiksnį, kuris stebėtinai stipriai lemia uodų elgesį. Drabužių spalvą. Ir ne bet kokią.
Juoda spalva — stipriausias magnetas
Tamsi spalva uodams yra vizualinis taikinys. Juoda, tamsiai mėlyna, sodrus raudonas — šie atspalviai padidina kontrastą su aplinka ir padaro žmogų matomesnį. Ypač sutemus, kai daugelis uodų rūšių tampa aktyviausios.
„Visada dėvėdavau juodus marškinėlius vakare — ir visada grįždavau sukandžiota,” pasakojo viena moteris. „Kai persirengiau šviesia palaidine — skirtumas buvo akivaizdus jau pirmą vakarą.”
Tai ne atsitiktinumas. Tamsūs audiniai sugeria daugiau šilumos, todėl kūno paviršiaus temperatūra šiek tiek pakyla. Uodai jaučia šį šiluminį skirtumą — ir jis veikia kaip papildomas signalas šalia kvėpavimo ir kūno kvapo.
Raudona ir oranžinė — ne tik mados klausimas
Tyrėjai nustatė dar vieną netikėtą niuansą: uodų regos sistema stipriai reaguoja į raudonos ir oranžinės bangos ilgius. Ne todėl, kad šios spalvos tiesiog ryškios — o todėl, kad žmogaus oda natūraliai atspindi panašaus diapazono bangas.
Uodui raudonas audinys atrodo panašiai kaip oda. Tai šeimininko signalas. Jis suveikia tada, kai vabzdys jau nukreiptas anglies dioksido ir kūno šilumos.
Oranžinė veikia tuo pačiu principu. Ji išlaiko kontrastą net prieblandoje, kai aplinkos šviesa silpna ir vizualiniai signalai tampa svarbiausi. Tyrimuose abu šie atspalviai nuosekliai padidindavo nusileidimo ir įkandimo tikimybę palyginti su šviesiomis spalvomis.
Kaip uodas suranda auką — trys pakopos
Visa sistema veikia pakopomis, ir tai svarbu suprasti, nes spalva yra tik paskutinė grandis. Pirmas signalas — anglies dioksidas, kurį žmogus iškvepia. Jis veikia kaip tolimojo nuotolio radijo signalas: uodas pagauna jį iš kelių metrų ir pradeda kryptingą skrydį link šaltinio.
Antras — kūno šiluma. Ji suteikia trumpo nuotolio orientyrą ir padeda lokalizuoti odos paviršių nusileidimui. Šiltesni žmonės skleidžia stipresnius šiluminius gradientus — todėl po sporto ar karštą dieną uodai kandžioja dažniau.
Trečias — vizualinis kontrastas. Drabužių spalva ir odos atspalvis. Ir būtent čia žmogus turi pasirinkimą, kuris gali keisti rezultatą.
„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad marškinėlių spalva kažką reiškia,” prisipažino kita moteris. „Dabar į lauką vakare einu tik su šviesiais.”
Ką dėvėti, kad kandžiotų mažiau
Šviesesni audiniai — balta, smėlio, šviesiai pilka — sumažina vizualinį kontrastą aplinkos atžvilgiu ir mažina šiluminį signalą. Jie neatspindi tų bangos ilgių, kuriuos uodai sieja su žmogaus oda.
Laisvi drabužiai ilgomis rankovėmis prideda fizinį barjerą. O vengiant juodos, tamsiai mėlynos, raudonos ir oranžinės vakare — mažinamas pats pastebimumas.
Spalva — ne stebuklinga apsauga. CO2, odos chemija ir temperatūra vis tiek daro savo darbą. Bet drabužių spalva yra vienas iš nedaugelio veiksnių, kurį galite kontroliuoti per tris sekundes. Kitą vakarą, prieš išeidami į lauką — pažvelkite į savo drabužius. Gal būtent jie kviečia tuos, kurių tikrai nenorite šalia.
