Ne tik sriubai: per 10 minučių suplakiau kreminį grybų padažą — tinka ir prie mėsos, ir prie košės

kreminis grybų padažas pagamintas

Grybai visada eidavo į sriubą. Arba į troškinį. Arba tiesiog kepdavosi su svogūnu ir gulėdavo lėkštės kampe. Kol vieną vakarą, kai nebuvo nei laiko, nei noro gaminti ką nors sudėtingo, sugalvojau padažą.

Dešimt minučių. Viena keptuvė. Rezultatas — sodrus, blizgus, kreminis padažas, kuris ant grikių košės atrodė kaip restorane.

„Tu šitą dabar sugalvojai?” — paklausė pažįstama, kai papasakojau. — „Aš grybus visada tik į sriubą…”

Būtent. Ir tai — didžiausia klaida.

Receptas

Reikės (2–3 porcijos):

  • 300 g pievagrybių arba šampinjonų
  • 2 valgomieji šaukštai sviesto
  • 1 valgomasis šaukštas aliejaus
  • 2 skiltelės česnako
  • 1 arbatinis šaukštelis rūkytos paprikos
  • 200 ml grietinėlės (30 %)
  • 50 g lydyto sūrio (tarkuoto)
  • Druska, juodieji pipirai pagal skonį
  • Šviežių petražolių ar krapų pabaigai

Gaminimas:

Grybus supjaustyti vidutiniais kubeliais — ne per smulkiai, kad išlaikytų kąsnio pojūtį. Keptuvėje ant vidutinės ugnies ištirpinti sviestą su aliejumi.

Sudėti grybus ir kepti penkias šešias minutes — nemaišant kas sekundę, o leidžiant jiems apskrusti. Auksinė plutelė duoda gilesnį skonį. Tai svarbiausias žingsnis — neskubėti.

Įberti rūkytą papriką ir pipirus, sutrinti česnaką ir viską maišyti dar minutę — kol kvapas užpildo virtuvę.

Supilti grietinėlę ir leisti padažui kaisti dvi tris minutes. Įtarkuoti lydytą sūrį, sumažinti ugnį ir troškinti dar dvi minutes — kol padažas taps blizgus, vientisas ir tolygiai apgaubs grybus.

Paragauti — ir druskos dėti tik jei tikrai reikia, nes sūris jau duoda sūrumo.

„Pirmą kartą padariau ant grikių,” — pasakojo ji. — „Dabar dedu ant visko — ant mėsos, makaronų, bulvių košės. Ir duonos gabalą tiesiog pamirkau.”

Keletas patarimų

Česnako nedeginti — jei perdegęs, padažas karčiuoja ir nieko nebepagelbės. Dėti jį tik kai grybai jau apskrudę. Jei padažas per tirštas — šlakstelėti grietinėlės ar vandens. Jei per skystas — pavirinti dar minutę. Ir pabaigoje — žolelės. Petražolės arba krapai. Ne dekoracijai — skoniui.

Dešimt minučių ir viena keptuvė. Daugiau nieko nereikia, kad paprasčiausia košė ar kepsnys taptų kažkuo, ko norisi pakartoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like