Renkamės pagal minkštumą, kvapą ar spalvą – ir niekada nesusimąstome, kad tualetinis popierius liečia vieną jautriausių kūno vietų. Plona oda, drėgmė, nuolatinis kontaktas – sąlygos, kuriose cheminės medžiagos sugeriamos efektyviau nei bet kur kitur.
O kai kurių populiarių rūšių sudėtyje yra dalykų, kurių tikrai nenorėtumėte šalia savo kūno. Paradoksas: kuo popierius minkštesnis ir kvapnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jo gamyboje naudotos medžiagos, kurios neturėtų liesti jūsų odos.
Trys ingredientai, kurie kelia didžiausią nerimą
Kvapiosios medžiagos – pirmos sąraše. Medicininė literatūra sieja jas su odos dirginimu, kvėpavimo simptomais ir galimais endokrininės sistemos sutrikimais. Dažnai tai nedeklaruoti junginiai, kurių sudėties gamintojas net neprivalo atskleisti.
Antroje vietoje – dažikliai. Spalvotas ar spausdintas popierius atrodo estetiškai, bet kiekvienas raštas ant jo reiškia papildomas chemines medžiagas, kurios kontakte su drėgna oda gali migruoti į audinius.
Trečias – chlorinis balinimas. Šis procesas gali palikti dioksinų liekanų, įskaitant TCDD – junginį, kuris siejamas su hormoniniais ir imuniniais sutrikimais. Dioksinai kaupiasi riebaliniame audinyje ir ilgainiui gali paveikti endokrininę, imuninę bei reprodukcinę sistemas.
Kodėl būtent ši kūno vieta tokia pažeidžiama
Odos barjeras lytinių organų ir išangės srityse yra žymiai plonesnis nei rankų, kojų ar veido. Gleivinės audinys sugeria medžiagas lengviau – ir drėgmė, trintis bei dažnas kontaktas tą procesą dar pagreitina.
Net mažos koncentracijos cheminių junginių, veikiančios kelis kartus per dieną, kiekvieną dieną, metus iš metų, gali sudaryti reikšmingą kumuliacinį poveikį. Tai ne vienkartinė ekspozicija – tai nuolatinis, tylus kontaktas, kurio dauguma žmonių paprasčiausiai nepastebi.
O jei odos barjeras jau pažeistas – dėl bėrimų, įtrūkimų ar kitų priežasčių – absorbcija tampa dar intensyvesnė. Medicinos specialistai pabrėžia, kad būtent ši zona turėtų būti saugoma nuo bet kokių nereikalingų cheminių poveikių – o mes ją veikiame kelis kartus per dieną, net apie tai negalvodami.
Ką rinkti vietoj to
Saugesnis pasirinkimas dažnai yra paprastesnis ir pigesnis. Nebalintame perdirbtame popieriuje nėra chloro liekanų, sintetinių kvapų nei dažiklių. Jis gali jaustis šiurkštesnis – bet cheminė apkrova bus mažesnė.
Rinkdamiesi žiūrėkite tris žymes etiketėje: „be kvapiklių”, „be dažiklių” ir „be chloro balinimo”. Jei ant pakuotės nėra jokios sudėties informacijos – tai jau signalas, kad gamintojas nenori, jog žinotumėte, kas viduje.
Perdirbto popieriaus tekstūra gali atrodyti neįprasta pirmomis dienomis, bet organizmas prisitaiko greitai. O tai, kas iš pradžių atrodė kaip kompromisas, po kelių savaičių tampa nauju standartu.
Kam tai ypač svarbu
Vaikai, nėščiosios ir žmonės su jautria oda ar egzema turėtų būti dar atsargesni. Jų odos barjeras dažnai silpnesnis, o hormoninė sistema – jautresnė bet kokiam papildomam poveikiui.
Tie, kas reguliariai patiria niežėjimą, paraudimą ar diskomfortą – ir ieško priežasties – retai pagalvoja apie tualetinį popierių. Dažniausiai kaltinamas maistas, skalbimo priemonės ar apatiniai. Bet kartais atsakymas slypi ten, kur nė nesusimąstome ieškoti.
Nereikia bijoti keisti įpročių, kuriuos formavo ne mūsų pasirinkimas, o prekybos centro lentyna. Tai vienas tų atvejų, kai pigesnis ir paprastesnis produktas pasirodo saugesnis nei tas, kurį visada pirkome iš įpročio.
