Teta Elvyra visada buvo plonesnė nei visos jos bendraamžės. Septyniasdešimt dveji metai, o liemuo toks, kad galėtų dėvėti dukros sijoną. Kai paklausiau, koks jos receptas, laukiau sudėtingo atsakymo apie dietas ir treniruotes.
„Arbata. Kas rytą ant tuščio skrandžio,” – atsakė ji ir padavė puodelį, kuris kvepėjo cinamonu.
Receptas, kurį galima surašyti ant delno
Elvyra paruošė arbatą man prieš akis. Į mažą puodą įmetė vieną cinamono lazdelę ir du lauro lapus, užpylė dviem stiklinėmis vandens. Užvirino, sumažino kaitrą ir palaikė ant silpnos ugnies penkiolika minučių.
„Nukelk, leisk atvėsti iki kambario temperatūros, perkoški į stiklinį indą – ir gerk,” – nurodė ji. „Viena mažą stiklinę kas rytą prieš pusryčius. Ne daugiau – ir ne rečiau.”
„Ir viskas?” – nustebau.
„Ir dar vaikščiok. Ir nevalgyk šiukšlių,” – pridūrė Elvyra be šypsnio. „Arbata – ne stebuklas. Ji tik padeda kūnui daryti tai, ką jis ir taip turėtų daryti, bet nebesugeba.”
Kas vyksta viduje
Pasidomėjau, kodėl būtent šie du prieskoniai. Elvyra nebūtų paaiškinusi moksliniais terminais, bet aš paskaičiau.
Cinamonas stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje – kai cukrus nekrenta staiga, mažiau traukia prie saldumynų ir užkandžių. Dar jis skatina termogenezę – kūnas gamina daugiau šilumos ir dėl to greičiau degina kalorijas.
Lauro lapai verdant išskiria eterinius aliejus, kurie skatina inkstų veiklą ir padeda mažinti skysčių kaupimąsi organizme. Pūtimas mažėja, virškinimas gerėja, pilvas atrodo plokštesnis net prieš tai, kai pradeda tirpti tikri riebalai.
Abu kartu – viena veikia iš metabolizmo pusės, kita iš skysčių balanso. Ne revoliucija, bet pastebimas postūmis, kuris sustiprina visus kitus dalykus, kuriuos darai teisingai.
Viena svarbi taisyklė
Paskambinau Elvyrai po savaitės pasidalinti pirmu įspūdžiu – pilvo pūtimas jau buvo sumažėjęs.
„Tik nepasidaryk tos arbatos per stiprios ir negerk daugiau nei vieną stiklinę,” – įspėjo ji. „Per daug cinamono dirgina skrandį. O lauro lapai – stiprus diuretikas. Jei perspausi – bus blogiau, ne geriau.”
Dar paminėjo: „Nėščios ir maitinančios – niekada. Ir jei geri vaistus nuo kraujospūdžio ar diabeto – pirma paklausk savo gydytojo, nes šita arbata veikia panašiomis kryptimis kaip kai kurie vaistai.”
Po šešių savaičių
Gėriau kas rytą, vaikščiojau po pusvalandį kasdien ir atsisakiau vakarinių užkandžių – trijų dalykų, kuriuos Elvyra nurodė kaip nedalomą paketą. „Vienas be kitų dviejų neveikia – ir nesitiėk,” – buvo perspėjusi ji.
Po šešių savaičių pasimatavau liemenį – minus septyni centimetrai. Džinsai, kurie kabėjo spintoje nuo praėjusios vasaros, vėl užsisegė.
Ar tai vien nuo arbatos? Tikrai ne. Elvyra ir pati sakė – be vaikščiojimo ir mitybos pokyčių arbata duos tik laikiną pūtimo sumažėjimą, kuris grįš per kelias dienas.
Bet kaip visuma – trys paprasti dalykai kartu – rezultatas buvo akivaizdus.
Kai papasakojau draugei, ji iš karto užsirašė receptą. Po mėnesio parašė: „Minus penki centimetrai. Bet tik su vaikščiojimu – pirmą savaitę gėriau be jo ir nieko nevyko.” Elvyra, kai jai perdaviau, tik patraukė pečiais: „Na, ką aš sakiau. Arbata be kojų neveikia.”
