Stiklainis medaus stovėjo palangėje pusmetį. Kai rudenį atidariau – ant paviršiaus buvo balkšvas, putotas sluoksnis, kurio ten tikrai nebuvo, kai pirkau iš bitininko. Pirma mintis – sugedo, išpilu. Kai pakėliau stiklainį virš kriauklės, per langą pamatė kaimynas Petras, bitininkas iš tėvo kartos: „Sustok! Net neįsivaizduoji, ką ruošiesi išlieti.”
Kas tas baltas sluoksnis iš tikrųjų
Petras atnešė stiklainį į savo sandėlį ir pastatė ant stalo. „Čia – ne pelėsis. Čia – gliukozės kristalai ir oras. Natūraliausias medaus dalykas pasaulyje.”
Medus susideda iš gliukozės ir fruktozės. Gliukozė per laiką kristalizuojasi – tarsi „iškrinta” iš tirpalo ir sudaro mikroskopinius kristaliukus. Dalis jų kyla į paviršių kartu su oru, kuris liko viduje supylimo metu.
„Kai medus natūralus, neapdorotas – šis procesas neišvengiamas,” – aiškino Petras. „Jei pirkai medų, kuris po metų stovi kaip sirupas – štai tada galvok apie saugumą. Tas medus arba buvo kaitintas iki 60 laipsnių, arba maišytas su gliukozės sirupu.”
Kada medus tikrai sugedęs
Baltas sluoksnis pats savaime – ne problema. Bet yra požymių, kurie reiškia tikrą gedimą:
- rūgštus, acto kvapas – prasidėjo fermentacija
- aktyvus putojimas, dujelių burbuliukai – mielės dauginasi
- tamsios dėmės ar pūkuoti intarpai – pelėsis
- atskirtas skystis po tirštu sluoksniu – per didelė drėgmė
„Medus su 18% drėgmės tarnauja metus be problemų,” – sakė Petras. „Bet jei drėgmės per daug – mielės pradeda dirbti. Gaunasi tarsi vyno procesas.”
Žmona, stebėjusi mus, klausė: „O kaip sužinoti, kiek tame stiklainyje buvo drėgmės?” Petras atsakė: „Iš pažiūros – niekaip. Iš kvapo – visada pajausi. Medus kvepia medumi. Jei uostai rūgštų ar alkoholio kvapą – nevalgyk.”
Kodėl vienas medus pabalsta, o kitas – ne
Skirtingi medaus tipai kristalizuojasi skirtingu greičiu:
- Rapsų medus – per kelias savaites tampa tankus, šviesus
- Saulėgrąžų – per 1–2 mėnesius
- Liepų – per 3–6 mėnesius
- Akacijų – lėčiausiai, gali likti skystas metus
- Grikių, miškinis – priklauso nuo sudėties
„Kuo daugiau gliukozės – tuo greitesnis kristalizavimasis,” – rodė Petras diagrama sąsiuvinyje. „Rapsuose jos daug. Akacijose – fruktozės daugiau.”
Mano stiklainis – grikių medus. Todėl per pusmetį ir atsirado tas sluoksnis. Normalu.
Kaip grąžinti skystą formą
Jei kristalizuotas medus nepatinka, galima grąžinti į skystą būseną – bet tik tinkamai.
Stiklainis dedamas į puodą su šiltu vandeniu – ne karštu, maksimali temperatūra 40 laipsnių. Laikoma 15–30 minučių, stiklainis neatidarytas, tik panardintas.
„Tik ne mikrobangų krosnelėje,” – griežtai pridūrė Petras. „Per 30 sekundžių sunaikinsi visus fermentus, vitaminus. Liks tik cukrus. Tada tavo medus – tiesiog saldi košė.”
Kaimynė Violeta, svečiavusis pas mus, pasidalino: „Aš pernai bijojau valgyti savo medų, nes sukietėjo. Išpyliau du kilogramus. Petrau, tave anksčiau turėjau pažinti – būčiau daug pinigų sutaupiusi.”
Medus – amžinas, jei jį gerbi
„Medus iš principo nesugenda, jei tinkamai laikomas,” – paaiškino Petras. „Egiptiečių piramidžių kapuose rado medaus stiklainius. Tūkstančių metų senumo. Archeologai pabandė – dar valgomas.”
Sąlyga paprasta – sandarus indas, kambario temperatūra, tamsi vieta. Jokio šaldytuvo, jokių tiesioginių saulės spindulių.
Dabar mano stiklainiai stovi virtuvės spintoje. Kartais kristalizuojasi, kartais ne – pagal rūšį. Bet niekada jų nebeišpilsiu. Tas baltas sluoksnis – ne priešas. Tai natūralaus medaus ženklas.
