Močiutė vadino jį „auksiniu sirupu”. Kiekvieną rudenį gamindavo po kelis stiklainius ir slėpdavo rūsyje.
„Žiemą, kai visi kosės ir čiaudės – tu būsi sveikas,” sakydavo. „Tai buržujų nektaras. Anksčiau tik ponai galėjo sau leisti.”
Po jos mirties receptas dingo. Kol vieną dieną radau senoje užrašų knygelėje. Ir supratau, kad tai ne tik nostalgija – tai tikra medicina.
Kas yra svarainio sirupas
Svarainiai – tie geltonai žali vaisiai, kuriuos retai kas beaugina. Per kieti valgyti žali, per rūgštūs džiovinti.
Bet sirupas – visai kas kita.
Svarainius supjaustai ketvirčiais, sudedi su cukrumi sluoksniais, palauki dvi paras – ir gauni tirštą, auksinį sirupą, kuris kvepia kaip rudens sodas.
XX amžiaus pradžioje Lietuvoje tai buvo žiemos vaistas. Kiekviena šeimininkė turėjo savo receptą.
Paskui atėjo sovietiniai vaistai, ir svarainis pasitraukė į užmarštį.
Kodėl jis veikia
Svarainiai turi vitaminą C – maždaug 15 miligramų šimte gramų. Tai mažiau nei citrina, bet sirupas koncentruoja viską.
Kalis – 197 miligramų šimte gramų. Tai svarbu širdžiai ir energijai.
Polifenoliai – antioksidantai, kurie kovoja su uždegimais ir stiprina imuninę sistemą.
Kai svarainius užpilate cukrumi ir paliekate fermentuotis – visa tai ištraukiama į sirupą. Gaunate koncentruotą dozę to, ko žiemą labiausiai reikia.
Kaip pasigaminti per 48 valandas
Receptas toks paprastas, kad net aš sugebėjau.
Nuplaukite svarainius ir supjaustykite ketvirčiais. Sėklas galima palikti – jos netrukdo.
Stiklainyje dėkite sluoksniais: sluoksnis vaisių, sluoksnis cukraus. Proporcija – vienas su vienu.
Palikite kambario temperatūroje 48 valandas. Kelis kartus per dieną papurtykite.
Po dviejų parų nusunkite sirupą. Supilkite į mažesnius indelius ir pasterizuokite verdančiame vandenyje 15 minučių.
Likę vaisiai tinka uogienei arba galite laikyti juos pačiame sirupe.
Kam negalima gerti
Deja, ne visiems tinka.
Diabetikams – ne. Sirupas turi daug cukraus, kuris pakelia gliukozę kraujyje.
Nėščioms moterims – tik pasitarus su gydytoju.
Kūdikiams iki metų – jokiu būdu. Kaip ir bet koks medus ar sirupas.
Visiems kitiems – saugu. Rekomenduojama dozė: 25 mililitrai du kartus per dieną. Galima su arbata, galima tiesiog taip.
Kodėl verta prisiminti
Močiutė mirė prieš dešimt metų. Bet kiekvieną rudenį, kai gaminu svarainio sirupą, jaučiu, kad ji kažkur šalia.
Tas auksinės spalvos skystis stiklainyje – ne tik vaistas. Tai ryšys su praeitimi, su žmonėmis, kurie žinojo dalykus, kuriuos mes pamiršome.
Ir kai žiemą visi aplink kosės ir čiaudės – aš atidarysiu stiklainį ir prisiminsiu jos žodžius: „Buržujų nektaras. Tik ponai galėjo sau leisti.”
Dabar galime visi. Reikia tik svarainių ir kantrybės.
Kur rasti svarainių
Turguje rudenį – dažniausiai. Senesnės moterys parduoda iš savo sodų.
Kai kuriose parduotuvėse būna importiniai – bet geriau lietuviški. Jie mažesni, bet kvepia stipriau.
Jei turite sodą – pasodinkite svarainio krūmą. Po trejų metų turėsite savo derlių. Ir galėsite perduoti receptą savo vaikams – kaip močiutė perdavė man.
