Kai 56 metų Laima B. iš Panevėžio pajuto keistą nuovargį, net nepagalvojo skambinti gydytojui. Juk kas čia tokio – pavargo, reikia pailsėti.
„Buvo pirmadienis, po savaitgalio. Pagalvojau – per daug dirbau sode. Rankos sunkios, galva lyg apvyniota vata. Išgėriau kavos ir nuėjau į darbą.”
Po savaitės ji atsibudo reanimacijoje. Diagnozė – išeminis insultas.
Ką Laima B. jautė iš tiesų
Panevėžio ligoninės neurologas dr. Vytautas M., 28 metus gydantis insultus, paaiškino, kas nutiko.
„Laima B. patyrė vadinamąjį mini insultą – trumpalaikį smegenų kraujotakos sutrikimą. Simptomai buvo švelnūs, todėl ji juos ignoravo. Bet tai buvo įspėjimas, kad artėja didesnis įvykis.”
Jis paprašė Laimos B. prisiminti tą savaitę detaliau.
„Kai pagalvojau, buvo ir kitų dalykų. Vieną dieną užmiršau, kaip vadinasi arbata – žodis tiesiog dingo iš galvos. Kitą rytą nesugebėjau užsegti sagų – pirštai nepakluso. Bet vis galvojau – tai nuo nuovargio.”
Dr. Vytautas M. pabrėžė: „Štai tie signalai, kuriuos žmonės dažniausiai ignoruoja. Ne stiprus skausmas, ne paralyžius – o tokie subtilūs pojūčiai, kuriuos lengva paaiškinti kasdienybe.”
Kokie signalai rodo artėjantį insultą
Neurologas išvardijo simptomus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
„Staigus nuovargis be aiškios priežasties. Žodžių pamiršimas arba sunkumas kalbėti. Vienos rankos ar kojos silpnumas, net jei praeinantis. Trumpas regėjimo sutrikimas – tarsi užtemimas vienoje akyje.”
Jis pridūrė svarbų niuansą.
„Dažniausiai šie simptomai praeina per kelias minutes. Žmogus apsidžiaugia – matai, praėjo, nieko baisaus. Bet tai blogiausias scenarijus. Nes kitas įvykis gali būti paskutinis.”
Laimos B. vyras Rimantas B. prisiminė tą savaitę kitaip.
„Mačiau, kad žmona keista. Paklausiau – kas yra? Ji sakė – nieko, pavargau. O aš patikėjau. Dabar savęs neatleidžiu, kad neprivežiau pas gydytoją iš karto.”
Kas nutiko ligoninėje
Kai Laima B. atsibudo reanimacijoje, pusė kūno nepakluso.
„Dešinė ranka ir koja buvo tarsi svetimos. Negaudavau žodžių, nors galvoje viskas buvo aišku. Pirmą dieną galvojau – viskas, gyvenimas baigtas.”
Dr. Vytautas M. pasakojo, kad Laimai B. pasisekė.
„Atvežė laiku, trombas buvo pašalintas. Bet jei būtų atvykusi per pirmąsias tris valandas nuo mini insulto – galbūt didelio insulto išvis nebūtų buvę. Laiko langai yra kritiškai svarbūs.”
Po trijų mėnesių reabilitacijos Laima B. vaikšto ir kalba beveik normaliai. Bet ranka vis dar silpnesnė.
„Šaukštą pakeliu, bet siūti ar megzti nebesugebu. Ir nežinau, ar kada nors vėl sugebėsiu. O juk užteko tik paskambinti.”
Ką daryti pajutus simptomus
Neurologas davė aiškią instrukciją.
„Jei pajutote bet kurį iš šių simptomų – net jei jis praėjo po kelių minučių – skubiai kreipkitės į gydytoją. Ne rytoj, ne po savaitės. Tą pačią dieną. Arba skambinkite 112.”
Jis pridūrė dar vieną svarbų patarimą.
„Užsirašykite tikslų laiką, kada prasidėjo simptomai. Gydytojams tai kritiškai svarbu – nuo laiko priklauso gydymo taktika. Daugelis žmonių pamiršta arba negali pasakyti – o tos minutės lemia viską.”
Laima B. dabar pasakoja savo istoriją visiems draugams.
„Kai kas nors sako – ai, pavargau, tiesiog pailsėsiu – aš klausiu apie kitus simptomus. Ir jei kažkas nesutampa – verčiu skambinti gydytojui. Neleisiu niekam pakartoti mano klaidos.”
Rimantas B. pridūrė: „Dabar namuose ant šaldytuvo kabo lapas su insulto simptomais. Ir abiejų telefone – greitojo pagalbos numeris pirmas sąraše. Geriau persaugoti nei gailėtis.”
Kitą kartą pajutę neįprastą nuovargį, galbūt verta sustoti ir įsiklausyti į kūną. Kartais tai, kas atrodo kaip eilinis pavargimas, iš tiesų yra organizmo pagalbos šauksmas.
