Močiutė artišokus troškindavo kas savaitgalį. „Tai kepenų vaistas,” — sakydavo ji, nieko daugiau neaiškindama. Mes, vaikai, žiūrėdavome į tą dygliuotą kamuolį ir nesuprasdavome, kam tai valgyti.
Praėjo dvidešimt metų. Dabar skaitau tyrimus ir matau — ji buvo teisi. Tik nežinojo, kiek.
Trys junginiai, kurie daro viską vienu metu
Artišoko paslaptis — cinarinas ir silimarinas. Du junginiai, kurie skatina tulžies gamybą kepenyse ir palengvina toksinų šalinimą. Kepenys dirba efektyviau. Toksinai šalinami greičiau. Silimarinas papildomai apsaugo kepenų ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir palaiko jų regeneraciją.
Bet tai tik pradžia. Artišokuose yra liuteolino ir chlorogeno rūgšties — junginių, kurie slopina cholesterolio sintezę ir didina jo pašalinimą iš organizmo. Tyrimai rodo, kad artišokų ekstraktas gali sumažinti bendrąjį cholesterolį 5–10 procentų, o MTL — iki penkiolikos procentų.
Ir trečias frontas — inulinas. Tirpi skaidula, kuri lėtina angliavandenių virškinimą ir neleidžia cukrui staiga pakilti po valgio. Viename vidutinio dydžio artišoke — apie dešimt gramų skaidulų. Tai daugiau nei daugelyje kitų daržovių. Inulinas taip pat didina jautrumą insulinui — suaktyvindamas gliukozės pernešėjus raumenų ląstelėse. Tai reiškia, kad organizmas efektyviau panaudoja cukrų, užuot leidęs jam kauptis kraujyje.
Ką parodė tyrimai
Dvylikos savaičių tyrimas atskleidė, kad dalyviai, reguliariai vartoję artišokų ekstraktą, pasiekė reikšmingą MTL cholesterolio sumažėjimą ir geresnį DTL bei MTL santykį.
„Artišokas — ne stebuklinga tabletė,” — paaiškino gastroenterologė. „Bet jo junginiai veikia kelis mechanizmus vienu metu — tulžies gamybą, cholesterolio sintezę, gliukozės reguliavimą. Retai kuri daržovė tai sugeba.”
Tyrimuose taip pat pastebėta, kad artišokuose esančios prebiotinės skaidulos maitina naudingas žarnyno bakterijas. Stiprus žarnynas — tai geresnis imunitetas, geresnis maistinių medžiagų įsisavinimas ir efektyvesnė virškinimo fermentų gamyba. Artišokai veikia iš vidaus — tyliai, bet sistemiškai.
Asmenims, sergantiems ankstyvuoju diabetu ar antro tipo diabetu, reguliarus artišokų vartojimas gali papildyti įprastinį gydymą — natūraliai gerindamas glikemijos kontrolę.
Kaip valgyti ir kur rasti Lietuvoje
Didžiuosiuose prekybos centruose — „Rimi”, „Maxima”, „Lidl” — šviežių artišokų galima rasti sezoniškai, o konservuotų ar stiklainėse supakuotų — ištisus metus.
Šviežius galima troškinti garuose, virti ar kepti ant grotelių. Paprasčiausias padažas — alyvuogių aliejus su citrinos sultimis ir žiupsneliu druskos. Širdelės puikiai tinka salotoms, makaronų patiekalams, omletams ir picoms. Paruošimas atrodo sudėtingas tik pirmą kartą — iš tiesų pakanka nupjauti viršūnę, pašalinti kietesnius išorinius lapus ir virti dvidešimt–trisdešimt minučių.
Konservuotos širdelės — patogiausia. Maistinė vertė panaši, paruošimo — beveik jokio. Įmesti į salotą, ant picos, į grūdų dubenėlį — ir viskas. Dar viena galimybė — artišokų arbata, parduodama vaistinėse ir sveikatingumo parduotuvėse. Tinka tiems, kurie nori naudos be kulinarinio vargo.
Kam verta būti atsargiems
Artišokai saugūs daugumai žmonių. Bet turintys tulžies pūslės akmenų turėtų būti atsargūs — artišokas skatina tulžies gamybą, o tai gali sukelti diskomfortą ar paūmėjimą. Alergija artišokams reta, bet įmanoma — ypač tiems, kurie alergiški astrinėms augalams.
„Močiute, tu buvai teisi,” — pasakiau sau, kai pirmą kartą pati nusipirkau artišokų parduotuvėje. Ji tikriausiai nusišypsotų ir pasakytų tik vieną žodį: „Sakiau.”
