Prieš metus cholesterolio rodikliai buvo raudoni. MTL — per aukštas, DTL — per žemas. Gydytojas kalbėjo apie statinus. „Pabandykite tris mėnesius be jų,” — paprašiau. „Pakeisiu mitybą, pridėsiu judėjimo. Jei nepasikeis — gersiu.”
Pasikeitė. Ir vienas iš didžiausių pokyčių buvo paprastesnis, nei tikėjausi.
Kodėl žalioji arbata — ne tik gėrimas
Tarp visų tirtų gėrimų žalioji arbata rodo stipriausią poveikį cholesterolio rodikliams. Tai ne liaudies medicina — tai moksliniais tyrimais patvirtintas faktas.
Paslaptis slypi katechinuose — ypač junginyje EGCG, epigalokatechino galate. Šie junginiai veikia dviem frontais: slopina cholesterolio sintezę organizme ir mažina jo įsisavinimą žarnyne.
Skaičiai konkretūs. Reguliariai vartojant žaliąją arbatą, bendras cholesterolis gali sumažėti 7–10 procentų. MTL — iki devynių procentų. O DTL — gerasis — gali padidėti.
Bet yra dar vienas mechanizmas, apie kurį retai kalbama. Žaliosios arbatos antioksidantai užkerta kelią MTL oksidacijai. O būtent oksiduotas MTL labiausiai prisideda prie arterijų apnašų susidarymo.
Trys–penki puodeliai: ką parodė tyrimas
Dvylikos savaičių klinikiniame tyrime dalyviai, gėrę tris–penkis puodelius žaliosios arbatos per dieną, pasiekė 5–10 procentų MTL sumažėjimą. Tai atitinka maždaug 200–500 miligramų katechinų — ribą, nuo kurios lipidų rodikliai pradeda keistis.
„Galvojau, kad tai bus dar vienas patarimas, kurio nesilaikysiu,” — prisipažino moteris, pusmetį gėrusi žaliąją arbatą kasdien. „Bet kai gydytojas pažiūrėjo naujausius tyrimus — pasakė, kad tokie pokyčiai be vaistų yra reti.”
Svarbus niuansas: laisvų lapų arbatoje katechinų koncentracija paprastai didesnė nei arbatos maišeliuose. O nuoseklus kasdienis vartojimas duoda geresnius rezultatus nei atsitiktinis didelio kiekio gėrimas.
Kaip paruošti, kad nesugriauti naudos
Vanduo — aštuoniasdešimt–devyniasdešimt laipsnių, ne verdantis. Per karštas sunaikina dalį katechinų — būtent tų junginių, dėl kurių arbatą ir geriate. Mirkyti tris–penkias minutes. Per trumpai — neišgausite pakankamai naudingų medžiagų. Per ilgai — pridėsite kartėlio dėl taninų, ir arbata taps nemaloni.
Geriausia gerti valgio metu, ne tarp valgymų — taip junginiai efektyviau sąveikauja su maistu ir cholesteroliu.
Žalioji arbata puikiai dera su tirpiomis skaidulomis — avižiniais dribsniais, pupelėmis, obuoliais. Šie produktai papildomai suriša cholesterolį virškinimo trakte ir padeda jį pašalinti iš organizmo. Omega-3 riebalų rūgštys — riebi žuvis, graikiniai riešutai, linų sėmenys — sustiprina priešuždegiminį poveikį ir papildo arbatos darbą iš kitos pusės.
Kam verta būti atsargiems
Žalioji arbata nėra universalus vaistas. Vartojantys kraują skystinančius vaistus turėtų žinoti — joje yra vitamino K, kuris gali sumažinti vaistų veiksmingumą. Jautrūs kofeinui gali patirti nerimą ar nemigą. Nėščios moterys ir sergantieji geležies stokos anemija turėtų pasitarti su gydytoju.
Žalioji arbata taip pat gali sąveikauti su kai kuriais vaistais — stimuliatoriais, antibiotikais, tam tikrais psichiatriniais preparatais. Prieš pradedant gerti reguliariai, verta pasikonsultuoti.
„Žalioji arbata — pagalbininkė, ne stebuklinga tabletė,” — paaiškino gydytoja. „Bet kai ją derini su tinkama mityba — rezultatai stebina net mus.”
Mano močiutė visą gyvenimą gėrė žaliąją arbatą. Neaiškino kodėl — tiesiog sakydavo, kad taip geriau jaučiasi ir galva aiškesnė. Dabar, pažiūrėjus į tyrimus, suprantu — ji žinojo anksčiau nei mokslas patvirtino.
