„Pacientai ateina į kabinetą su išspausdintu straipsniu. ‘Stebuklingas pelynas naikina vėžį per 16 valandų.’ Aš jiems atsakau – jei tai būtų tiesa, pirmas jį vartočiau pats.”
Onkologas Egidijus per dvidešimt darbo metų matė šimtus tokių antraščių. Internetas reguliariai pateikia naują „natūralų vėžio gydymą” – kasmet kitokį, su tais pačiais pažadais, su tais pačiais pacientų lūkesčiais.
Saldusis pelynas (Artemisia annua) yra paskutinė tokia tendencija. Jame yra junginys – artemizinas. Apie jį tikrai vyksta moksliniai tyrimai. Bet skirtumas tarp to, kas rašoma laboratoriniame straipsnyje, ir to, kas pasiekia socialinius tinklus – milžiniškas.
Klausimas, kuris kartojasi kabinete
„Daktare, jei tai veikia, kodėl jūs neprirašote?”
Egidijus išgirdo šį klausimą ne kartą. Atsakymas paprastas, bet nelengvai priimamas.
„Veikia – Petri lėkštelėje. Ne žmoguje. Tai milžiniškas skirtumas. Aš neturiu teisės prirašyti to, kas neturi klinikinių tyrimų. Mano darbas – ne pažadas, o tiesa.”
Istorija: nuo maliarijos iki vėžio tyrimų
Artemizinas pirmiausia tapo žinomas kaip vaistas nuo maliarijos. Kinijos mokslininkė Tu Youyou už šį atradimą gavo Nobelio premiją 2015 metais. Tai – realus mokslinis laimėjimas, paremtas dešimtmečių darbu.
Vėžio kontekste artemizinas pradėtas tirti dėl įdomaus atradimo. Vėžio ląstelės dažnai turi daugiau geležies nei sveikos. Artemizinas su geležimi reaguoja, sukuria laisvuosius radikalus, kurie ardo ląsteles. Teoriškai – galima nukreipti šį mechanizmą prieš vėžinius audinius.
In vitro tyrimuose – Petri lėkštelėje – tai kartais veikia. Vėžio ląstelės žūva per kelias valandas. Štai iš kur kyla „16 valandų” antraštės.
Atsakymas: kas yra Petri lėkštelė ir kas yra žmogus
Petri lėkštelė turi tik tas ląsteles ir vaistą. Nėra kepenų, kurios metabolizuoja vaistą. Nėra inkstų, kurie šalina jį. Nėra imuninės sistemos, kraujotakos, kitų organų sąveikų.
Žmogaus organizme artemizinas keliauja per kepenis (kurios jį suskaido), tarp ląstelių (kur koncentracija nukrenta), tarp navikų ir sveikų audinių (kur reikia selektyvumo, kuris dažnai dingsta).
„Daugelis vaistų puikiai veikia Petri lėkštelėje”, – sako Egidijus. – „Tik nedidelė dalis veikia žmoguje. Tai – ne pesimizmas. Tai – mokslo realybė.”
Įrodymai – ką rodo klinikiniai tyrimai
Šiuo metu artemizinas yra tiriamas kaip galimas papildomas gydymas onkologijoje. Pora ankstyvųjų klinikinių studijų rodo galimą naudą krūties ir storosios žarnos vėžio kontekstuose. Bet tai – pradžios tyrimai, mažomis grupėmis, be aiškių rezultatų. Onkologijos pasaulyje toks tyrimas vadinamas „faze I/II” – patikrinama saugumas, ne efektyvumas.
„Per artimiausią dešimtmetį galbūt turėsime klinikiniais įrodymais paremtą protokolą”, – sako Egidijus. – „Šiandien – ne. Šiandien tai yra tyrimų objektas, ne gydymo standartas.”
Tylus apibendrinimas
Saldusis pelynas nėra šarlatanizmas. Bet ir nėra stebuklas. Tai perspektyvus tyrimų objektas, kuris vieną dieną gali tapti realiu vaistu. Šiandien – ne.
Pacientams su vėžio diagnoze Egidijaus žodžiai aiškūs. Įprastinė onkologija – chemoterapija, radioterapija, chirurgija – išlieka pagrindas. Bet kokio papildo svarstymas vyksta tik kartu su gydančiu onkologu, ne vietoj jo. Atsisakymas patvirtinto gydymo dėl interneto antraštės gali kainuoti gyvybę – ir tai ne metafora.
Paskutinis dalykas, kurį Egidijus pasakė vienam pacientui:
„Tu esi mano pacientas. Aš noriu, kad tu pasveiktum. Štai kodėl aš tau sakau tiesą, ne komplimentą.”
