Visą gyvenimą gėriau arbatą bet kuriuo metu. Ryte – juodąją, vakare – irgi. Ir visą gyvenimą blogai miegojau.
Kai papasakojau apie tai draugei Ingai, kuri dirba vaistinėje ir domisi fitoterapija, ji paklausė:
„Kokią arbatą geri vakare?”
Atsakiau: žaliąją arba juodąją. Kartais su imbieru.
Ji papurtė galvą: „Štai ir atsakymas, kodėl nemiegi.”
Kofeinas veikia ilgiau nei galvojau
Inga paaiškino paprastai:
„Kofeinas išlieka organizme apie šešias valandas. Jei išgeri arbatos septintą vakaro – vidurnaktį vis dar turi pusę to kofeino kraujyje.”
Juodojoje arbatoje – maždaug penkiasdešimt miligramų kofeino puodelyje. Žaliojoje – šiek tiek mažiau, bet vis tiek pakankamai.
„Kofeinas blokuoja adenoziną – medžiagą, kuri sako smegenims, kad laikas miegoti. Todėl ir neužmigsi.”
Matcha – dar blogiau. Ten kofeino beveik kaip kavoje.
Arbatos, kurių reikėtų vengti po šeštos
Inga išvardijo:
„Juodoji, žalioji, matcha, mate – visa tai turi kofeino. Po šeštos vakaro – ne.”
Bet buvo dar viena staigmena.
„Imbieras. Jis neturi kofeino, bet turi energizuojančių medžiagų. Po aštuntos – irgi vengti.”
Paklausiau, ar tai reiškia, kad vakare arbatos gerti negalima.
Inga nusišypsojo: „Galima. Tik reikia žinoti, kokią.”
Arbatos, kurios padeda miegoti
Inga parodė savo arbatų kolekciją:
„Rooibos – visiškai be kofeino, raminantis. Galima gerti bet kada.”
Mėtų arbata – atpalaiduoja, gerina virškinimą, padeda užmigti.
Ramunėlių arbata – klasika prieš miegą. Ramina nervų sistemą.
„Melisa, gudobelė, levanda – visos šios žolelės padeda atsipalaiduoti.”
Inga pridūrė dar vieną – grikių arbatą. Populiari Japonijoje, visiškai be kofeino, šiek tiek riešutinio skonio.
Mano eksperimentas
Nusprendžiau išbandyti. Savaitę gėriau tik raminančias arbatas po šeštos vakaro.
Pirmos dienos – nieko ypatingo. Bet po trijų dienų pastebėjau: užmiegu greičiau. Po savaitės – miegu giliau.
Grįžau prie seno įpročio vieną vakarą – išgėriau žaliosios arbatos aštuntą. Ir vėl sukiojausi lovoje iki vidurnakčio.
„Matai,” – pasakė Inga, kai papasakojau. „Kūnas neapgauna.”
Paprastas grafikas
Dabar laikausi paprasto principo:
Iki šeštos vakaro – bet kokia arbata.
Po šeštos – tik be kofeino: rooibos, mėtos, ramunėlės, melisa.
Po aštuntos – jokio imbieru.
„Tai ne taisyklė visam gyvenimui,” – pasakė Inga. „Tai tiesiog būdas geriau miegoti.”
Ir dar vienas patarimas
Prieš atsisveikindama, Inga pridūrė:
„Jei geri raminančią arbatą prieš miegą – gerk lėtai. Mažais gurkšneliais. Pats procesas atpalaiduoja ne mažiau nei arbata.”
Dabar vakarinė arbata man – ritualas. Užsiplikau ramunėlių ar mėtų, atsisėdu, geriu lėtai. Ir po valandos – jau miegu.
Kartais paprasčiausi pakeitimai – ne ką gerti, o kada gerti – daro didžiausią skirtumą.
