Draugas Tomas po skyrybų gyvena vienas jau penktus metus. Kai papasakojau jam apie naujausius tyrimus, jis kurį laiką tylėjo. „Tai ne tik jausmai,” – pasakė jis. – „Tai ir sveikata?”

Deja, mokslas sako – taip.

Ką rado mokslininkai

Danijos tyrėjai išanalizavo duomenis iš daugiau nei 3000 vidutinio amžiaus vyrų. Rezultatai nustebino net skeptikus.

Vyrai, patyrę bent du santykių nutrūkimus, turėjo 17 procentų aukštesnį uždegimo žymenų lygį. Tie, kurie gyveno vieni septynerius metus ar ilgiau – 11–12 procentų aukštesnį.

„Tai C reaktyvusis baltymas ir interleukinas-6,” – paaiškino šeimos gydytojas Andrius. – „Jų padidėjimas siejamas su trumpesne gyvenimo trukme ir didesnė ligų rizika.”

„Bet tai tik korelacija?” – paklausiau.

„Ne tik,” – atsakė jis. – „Tyrėjai nustatė mechanizmus.”

Du keliai į tą pačią problemą

Gydytojas paaiškino, kad vienatvė veikia dviem būdais.

Pirmasis – ūmus stresas po išsiskyrimo. Skyrybos ar santykių pabaiga sukelia psichologinę traumą, kuri aktyvuoja uždegiminius procesus.

Antrasis – lėtinė izoliacija. Ilgalaikis gyvenimas vienam pamažu silpnina imuninę sistemą ir didina lėtinį uždegimą.

„Abu keliai veda į tą pačią vietą,” – sakė Andrius. – „Padidėjusią sveikatos riziką.”

Tomas klausėsi mūsų pokalbio ir paklausė: „O kas čia gali padaryti?”

Kam rizika didžiausia

Tyrimas atskleidė netikėtą detalę. Aukštesnį išsilavinimą turintys vyrai rodė stipresnį ryšį tarp išsiskyrimo ir uždegimo.

„Galbūt jie labiau suvokia praradimą,” – spėliojo gydytojas. – „Arba turi kitokius susidorojimo mechanizmus.”

„Tai aš dar labiau rizikos grupėje?” – paklausė Tomas, kuris turi magistro laipsnį.

„Statistiškai – taip,” – atsakė Andrius. – „Bet tai nereiškia, kad nieko negalima padaryti.”

Ką galima keisti

Gydytojas išvardijo konkrečius veiksmus.

Socialiniai ryšiai – net ne romantiniai – mažina izoliacijos padarinius. Klubai, sporto grupės, bendruomeninė veikla. Reguliarūs susitikimai su draugais.

„Fizinis aktyvumas tiesiogiai mažina uždegimą organizme,” – pabrėžė Andrius. – „Net paprastas vaikščiojimas padeda.”

Miegas, mityba, streso valdymas – visi šie veiksniai keičiami. Ir psichologinė pagalba – terapija ar konsultavimas padeda susidoroti su praradimu.

Tomas susimąstė. „Gal laikas grįžti į krepšinio klubą,” – pasakė jis. – „Ten bent žmonės.”

„Puiki pradžia,” – atsakė gydytojas. – „Socialinis ryšys per bendrą veiklą – vienas efektyviausių būdų.”

„O ką dar galiu daryti?” – paklausė Tomas.

„Pradėk nuo to,” – patarė Andrius. – „Krepšinis, reguliarūs susitikimai. Žiūrėsim, kaip jausiesi po poros mėnesių.”

Ko negalima ignoruoti

Po pokalbio Tomas paskambino ir pasakė, kad užsiregistravo pas psichologą. Ir grįžo į krepšinį. Jau po mėnesio jautėsi kitaip.

„Nesitikėjau, kad mokslas taip tiesiogiai paveiks,” – prisipažino jis. – „Bet tie skaičiai privertė susimąstyti.”

„Kartais reikia faktų, kad pradėtum veikti,” – atsakiau.

Jis linktelėjo: „Tiesa. Emocijos vienos neįtikina.”

Kartais skaičiai pasako tai, ko jausmai nesugeba. Vienatvė – ne tik emocinė būsena. Ji turi kūnišką kainą. Bet geroji žinia – tą kainą galima sumažinti.