Puodelis su vandeniu. Penki pelargonijų auginiai. Įprastas gestas — įdėti ir laukti. Bet šį kartą rankos sustojo.
Nes yra terpė, kuri šaknis išaugina greičiau, patikimiau ir be tų erzinančių puvimo problemų.
Kodėl vanduo ir žemė neveikia optimaliai
Vanduo atbaido deguonį nuo pjūvio. Drėgmės per daug — ir minkštas pelargonijų stiebas ima pūti dar prieš spėjant susiformuoti šaknims. Vandenyje auginti auginiai dažnai išaugina trapias, vandenines šakneles, kurios persodinus žūsta per pirmą savaitę.
Įprasta žemė — kita problema. Ji suspaudžia stiebo pagrindą, riboja deguonį ir išlaiko per daug drėgmės. Rezultatas: auginiai stovi ilgas savaites be jokio progreso, o puvimas ateina tyliai, iš apačios.
„Vandenyje ir žemėje šaknys atsiranda — bet kada ir kaip, niekada neaišku”, — pasakoja viena patyrusi gėlininkė. — „Perlitas — visai kita istorija.”
Kas yra perlitas ir kodėl jis veikia
Perlitas — balta, lengva, smulki vulkaninė medžiaga, plačiai parduodama sodininkystės parduotuvėse. Ji derina du dalykus, kurių stiebui labiausiai reikia: pakankamai drėgmės ir gerą oro cirkuliaciją tuo pačiu metu.
Perlitas nesuspaudžia stiebo pagrindo, nesukelia drėgmės užsistovėjimo ir leidžia deguoniui laisvai pasiekti pjūvio vietą — būtent ten, kur formuojasi šaknys. Drėgmės išlaiko tiek, kiek reikia, bet ne daugiau.
Tinkamomis sąlygomis šaknys gali pasirodyti jau per 5–7 dienas.
Kaip paruošti auginį
Iš sveikos, aktyviai augančios pelargonijos nukerpamas ūglio viršūninis gabalėlis — 8–10 cm ilgio. Pjūvis daromas ką tik žemiau mazgo, švariu, aštriu peiliu.
Nuo apatinio trečdalio stiebo nupjaunami visi lapai — jie eikvoja drėgmę, kurios stiebui dar nėra iš kur paimti. Paliekami tik 2–3 viršutiniai lapai.
Prieš sodinant auginio galiukas gali būti pamirkomas į įsišaknijimo stimuliatorių — randamas sodininkystės parduotuvėse. Tai paspartina procesą, nors ir nebūtina.
Kaip sodinti ir kur laikyti
Perlitas sudrėkinamas — ne permirkomas, o tolygiai suvilgomas. Tada supilamas į švarų indą ir kiekvienas auginys įterpiamas taip, kad apatinis trečdalis, be lapų, tvirtai laikytųsi terpėje. Aplink stiebą švelniu spustelėjimu sutankinama — tik tiek, kad auginys nesvyruotų.
„Svarbiausia — ne per saulėta ir ne per tamsu”, — aiškina kita gėlininkė. — „Rytinė šviesa — idealiai. Tiesioginis vasaros spindulys — nereikia.”
Indas laikomas šiltoje patalpoje, išsklaidytoje šviesoje, atokiau nuo skersvėjų. Perlitas tikrinamas kas 2–3 dienas — jei išdžiūvęs, lengvai sudrėkinamas.
Kada persodinti
Kai šaknys pasiekia 2–3 cm — laikas perkelti į vazoninį substratą. Atsargiai, kad nepažeistų trapių šaknelių. Substratą rinktis purų, lengvą.
Pirmąsias dvi savaites po persodinimo — laistyti saikingai, netręšti.
„Pirmą kartą pamatęs šaknis per savaitę — negalėjau patikėti”, — pridūrė vienas ilgametis pelargonijų daugintojas. — „Dabar perlitas visada po ranka.”
O žiūrint, kaip iš pažiūros silpno stiebo per savaitę išauga šaknys — kyla klausimas: kiek augalų galėjo prigyt, jei anksčiau būtų žinota apie perlitą?
