Jo medaus stiklainis stovėdavo visada toje pačioje spintelėje. Vėsioje, tamsioje, atokiai nuo viryklės. Niekada — šaldytuve.
Medus mūsų šeimoje nekristalizuodavosi metų metus. Maniau, kad tai ypatinga veislė. Paaiškėjo — tik trys paprastos taisyklės, kurių senelis laikydavosi automatiškai.
Kristalizacija — ne gedimas
Pirmiausia — svarbiausia: sukietėjęs medus nėra sugadintas. Tai natūrali reakcija, kai gliukozė nusėda ir formuoja kristalus. Normalus ženklas, kad medus tikras ir neapdorotas.
Kai kurios veislės kristalizuojasi greičiau — grikių ar liepų medus sustingsta per kelias savaites. Akacijų ar kaštonų medus išlieka skystas kur kas ilgiau. Tai lemia gliukozės ir fruktozės santykis kiekvienoje veislėje.
„Jei medus sukietėjo — tai ženklas, kad jis natūralus”, — aiškino senelis. — „Netikras medus nekristalizuojasi — jo tiesiog nėra už ką kristalizuotis.”
Laikymo sąlygos lemia tik tai, kaip greitai šis procesas vyksta.
Kokiame inde laikyti
Geriausia — stiklinis stiklainis su sandariu dangteliu. Stiklas nesuteikia jokio pašalinio skonio, lengvai plaunamas ir gerai užsandarinamas. Keraminiai ar emaliuoti indai taip pat tinka ilgesniam laikymui.
Metalo vengti: kai kurie metalai reaguoja su medaus rūgštimis ir gali keisti skonį ar spalvą.
Plastikinis indas tinka tik laikinai. Ilgesniam laikymui — stiklas visada laimi.
Po kiekvieno naudojimo stiklainio kraštą nuvalyti švariu skudurėliu ir dangtelį tvirtai užsukti. Medus traukia drėgmę iš oro — o drėgmė paskatina rūgimą. Šis mažas įprotis apsaugo nuo didesnių problemų.
Temperatūra ir vieta
Optimalus laikymo temperatūros diapazonas — 10–20 laipsnių. Vėsi, tamsi spintelė, sandėliuko lentyna ar vidinė virtuvės spinta puikiai tinka.
Šaldytuvo reikėtų vengti: žema temperatūra ne sulėtina kristalizaciją, o ją pagreitina.
Saulės šviesa ir karštis — taip pat ne draugai. Stiklainis prie saulėto lango keičiasi greičiau nei turėtų.
„Rūsys — geriausia vieta”, — sakydavo senelis. — „Pastovi temperatūra, tamsu, ramu. Medus ten pats žino, kaip elgtis.”
Ką daryti su sukietėjusiu medumi
Jei medus vis dėlto sukietėjo — nėra priežasties jo mesti. Stiklainis dedamas į dubenį su šiltu vandeniu, ne karščiau nei 40 laipsnių, ir palaikomas tol, kol medus vėl suskystėja.
Aukštesnė temperatūra sunaikina fermentus ir aromatines medžiagas — medus tampa skystas, bet „tuščias”. Todėl niekada nešildyti mikrobangų krosnelėje ir nekišti stiklainio tiesiai į verdantį vandenį.
Kantriai — ir medus grįžta į pirminę būklę.
Taisyklė, kuri nesenėja
Senelis niekada nenaudojo jokių specialių sąlygų ar įrangos. Tik tamsi spintelė, sandarus stiklainis ir sveikas protas dėl temperatūros.
Trys dalykai — ir viskas.
„Medus ištveria viską”, — mėgdavo sakyti jis, — „jei jam netrukdai.”
Paprasčiausia taisyklė. Ir vis dar geriausia.
