Pakeitė vieną dalyką pašare — vištos pradėjo dėti kiaušinius kaip svogūnus

kiaušiniai kaip dideli svogūnai

Daiva pakėlė kiaušinį iš lizdo ir vos nesuspaudė — lukštas buvo toks plonas, kad pirštai matėsi pro jį. Trisdešimt vištų, o surinkti vos keliolika kiaušinių per dieną. Po žiemos pulkas atrodė kaip po ligos. Tada veterinarė pasiūlė vieną paprastą dalyką, apie kurį daugelis ūkių net nepagalvoja.

Kodėl po žiemos vištos deda blogiau

Po kelių mėnesių be žolės, saulės ir įvairovės paukščiai pasitinka pavasarį išsekę. Kalcio atsargos nukritusios. Fosforo trūksta. Lukštai tokie ploni, kad kiaušinį paimti galima tik dviem pirštais.

„Galvojau — gal vištos tiesiog senos,” — pasakojo Daiva, laikanti trisdešimties vištų pulką. — „Bet veterinarė liepė pasitikrinti mineralus. Problema buvo ne amžiuje.”

Pavasarinis nuosmukis — normalus reiškinys, su kuriuo susiduria beveik kiekvienas mažas ūkis. Tačiau jį galima sutrumpinti, jei paukščiai laiku gauna tai, ko trūksta. Dažniausiai trūksta dviejų dalykų — kalcio ir fosforo. Abu juos vienu metu gali suteikti vienas papildas, kuris kainuoja centus, bet duoda rezultatą per kelias dienas.

Kaulų pelenai — paprastas, bet veiksmingas sprendimas

Kaulų pelenai tiekia kalcį ir fosforą proporcijomis, kurias paukščio organizmas lengvai įsisavina. Kalcis stiprina lukštą. Fosforas padeda efektyviau naudoti energiją iš grūdų ir baltymų. Papildomas pliusas — kalis, prisidedantis prie normalios širdies funkcijos.

Pirmas skirtumas matėsi po savaitės — lukštai tapo kieti kaip akmenukai. Po dviejų savaičių kiaušiniai paaugo taip, kad seni dėklai nebetiko.

Šėrimosi metu pelenai ypač naudingi. Paukščiai dažnai nukreipia maistines medžiagas plunksnų ataugimui, o ne dėjimui. Subalansuotas mineralų kiekis padeda greičiau atsistatyti ir grįžti prie stabilios produkcijos be ilgų pertraukų.

Kaip pasigaminti kaulų pelenus namuose

Parduotuvėse kaulų pelenų nerasi — komercinė prekyba jais ribojama. Tačiau tai, ką nori gauti, galima pasigaminti iš to, kas ūkyje ir taip lieka po virtuvės ar skerdimo.

Reikia švarių kaulų — vištienos, kiaulienos ar jautienos, be dažų, glazūros ar lakų. Kaulai pirmiausia išverdami arba išplikinami karštu vandeniu, kol nuo jų atskyla riebalai ir likutinė mėsa. Po to džiovinami — saulėje arba vėjuotoje vietoje, kol visiškai sausi. Skubant galima trumpam pakišti po orkaitės grilu, bet paprastai pakanka kelių valandų lauke.

Sudžiovinti kaulai deginami lauke atviroje ugnyje arba krosnyje. Svarbu, kad degimas būtų ilgas ir tolygus — kaulai turi tapti visiškai balti arba šviesiai pilki, ne juodi. Juoda spalva reiškia, kad liko anglies; tokia žaliava niekam netinka. Balti, trapūs kaulai po kelių valandų ugnyje — tai tikslas.

Atvėsusius pelenus susmulkinti lengva: sutrinti mediniu grūstuve arba sumesti į maišą ir perlipti — jie byra patys. Po to sijojama per smulkų virtuvinį sietą. Kas nepraeina — grąžinama trinti. Galutinis produktas turi atrodyti kaip pilkšvi miltai.

„Aš dedu kaulus į laužą vakare, o ryte jau turiu ką sijoti,” — sako Daiva. — „Per žiemą prisirenku pilną kibirą — pakanka visam pavasariui.”

Laikoma sausame inde su dangčiu — drėgmė pelenus sugadina ir sukausto krūvomis.

Kiek dėti ir kaip paruošti

Atspirties taškas — 5 procentai nuo bendros pašaro masės. Tiek pakanka, kad mineralų kiekis būtų reikšmingas, bet pagrindinis pašaras nenukenčia.

Prieš maišant pelenus reikia smulkiai sutrinti ir persijoti per smulkų sietą. Stambios dalelės blogai pasiskirsto mišinyje — dalis vištų gauna per daug, dalis per maža. Milteliai turi būti vienodi, panašūs į miltus.

„Sijoju per sietą, tada sumaišau su dienos racionu,” — paaiškino Daiva. — „Užtrunka penkias minutes. Daugiau nieko nereikia.”

Kiekis turi būti pastovus. Daugiau nei 5 procentai papildomos naudos neduoda, bet gali sutrikdyti pašaro balansą ir suerzinti virškinimo traktą.

Ko niekada nemaišyti į pašarą

Ne visi pelenai tinkami. Kaulų pelenai turi būti iš švarių gyvūnų kaulų — be dažų, lako, cheminių likučių. Kaulai sudeginami visiškai, pelenai persijojami iki vienodų miltelių.

Medienos pelenai netinka. Akmens anglių pelenai — tuo labiau. Mišrūs dirbtuvių pelenai — kategoriškai ne. Užteršimo rizika per didelė, mineralų sudėtis nenuspėjama.

„Kartą bandžiau su laužo pelenais — nieko gero,” — ramiai pasakė Daiva. — „Tik gryni kaulų pelenai veikia taip, kaip turi.”

Gryna žaliava — vienintelė saugi investicija į pulko sveikatą.

Penki procentai, kurie pakeitė visą pavasarį

Šiemet kiaušinių buvo daugiau nei bet kurį ankstesnį sezoną. Plunksnos ataugo greičiau. Lukštai tokio storio, kad net nukritus ant žemės nesutrūkinėdavo. O patys kiaušiniai — tokie dideli, kad standartinė pakuotė nebetiko.

Penki procentai kaulų pelenų. Smulkus sietas. Penkios minutės ryte. Kartais didžiausi pokyčiai prasideda nuo mažiausio papildo.

2 comments
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like