Sudie, vielinės kirmėlės: rudeninis metodas, kuriuo atsikratysite šimtų kenkėjų

Vielinės kirmėlės – viena didžiausių daržininkų ir sodininkų rykščių. Šie gelsvai rudi, kieto kūno kenkėjai gali sunaikinti daržoves dar prieš joms sudygstant, išgraužti šaknis ir sugadinti derliaus kokybę. Tačiau yra gera naujiena: rudens laikas – tai puiki galimybė atsikratyti šių kenkėjų natūraliu ir efektyviu būdu.

Profesionalūs sodininkai žino, kad tinkamas dirvos paruošimas rudenį gali sumažinti vielinių kirmėlių populiaciją iki 80% be jokių cheminių priemonių. Štai viskas, ką turite žinoti, norint atsikratyti šių kenkėjų kartą ir visiems laikams.

Kodėl rudens laikas idealus kovai su vielinėmis kirmėlėmis?

Rudens pradžioje vielinių kirmėlių lervos ruošiasi žiemai ir juda gilyn į dirvą, ieškodamos saugesnės vietos žiemojimui. Šis laikas yra idealus imtis veiksmų prieš jas.

„Vielinių kirmėlių gyvenimo ciklas turi silpną vietą, ir tai yra ruduo,” – aiškina entomologas dr. Tomas Vaišnoras. „Kai jas išjudiname iš jų žiemos prieglobsčių, jos tampa ypač pažeidžiamos paukščiams, sausrai ir šalčiui.”

Pagrindinis vielinių kirmėlių kontrolės rudenį principas – suardyti jų natūralius prieglobsčius ir palikti jas atvirai gamtos jėgoms. Ir tam nereikia jokių brangių preparatų ar sudėtingos įrangos!

Trijų žingsnių planas, kuris išgelbės jūsų sodą

Profesionalūs sodininkai rekomenduoja trijų metodų kombinaciją, kuri duoda geriausius rezultatus:

1. Gilus dirvos įdirbimas

Gilus kasimas – pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Štai kaip tai padaryti teisingai:

  • Pasirinkite ankstyvą rudenį, kai dirva dar pakankamai šilta, bet jau po derliaus nuėmimo
  • Naudokite kastuvą-bajonetą dirvos įdirbimui 25-30 cm gyliu
  • Dirbkite sistemingai, eidami per visą plotą, kuriame pastebėjote vielinės kirmėles
  • Kaskite taip, kad dirva būtų apversta, iškeliant gilesnį sluoksnį į paviršų

„Kai dirbame dirvą giliai, iškeliame vielinės kirmėles į paviršių, kur jos tampa lengvu grobiu paukščiams,” – aiškina agronomė Rasa Petkevičienė. „Tos, kurių paukščiai nesurenka, žūsta nuo saulės šviesos ir džiūvimo.”

Sodininkas Petras Vaičiulis iš Raseinių rajono dalijasi savo patirtimi: „Anksčiau mano darže buvo daugybė vielinių kirmėlių – kasmet prarasdavau didelę dalį bulvių ir morkų derliaus. Pradėjau taikyti gilų kasimą ankstyvą rudenį, ir jau po pirmų metų pastebėjau didžiulį skirtumą – lervų sumažėjo mažiausiai 50%.”

2. Piktžolių šalinimas ir šaknų išrinkimas

Antrasis žingsnis – kruopštus piktžolių, ypač daugiamečių, šalinimas:

  • Ypatingą dėmesį skirkite varpučiui, kiaulpienėms ir kitoms daugiametėms piktžolėms
  • Ištraukite visą šaknų sistemą, nekasant palikdami jos dirvoje
  • Surinktas piktžoles ir jų šaknis pašalinkite iš sklypo, nepalikite jų komposte
  • Ypač atidžiai valykite vietas, kur ankstesniais metais pastebėjote vielinių kirmėlių pažeidimus

„Daugiametės piktžolės – tai tarsi viešbutis vielinėms kirmėlėms,” – juokauja daržininkė Janina Paulauskienė. „Jose jos randa maistą, prieglobstį ir saugią vietą žiemojimui. Pašalindami piktžoles, faktiškai atimame iš kirmėlių namą.”

Tyrimais įrodyta, kad vielinės kirmėlės ypač mėgsta varputį (Elytrigia repens), todėl šios piktžolės šalinimas duoda itin gerus rezultatus.

3. Dirvos kalkinimas – baigiamasis smūgis

Trečiasis efektyvios kovos su vielinėmis kirmėlėmis etapas – dirvos kalkinimas:

  • Naudokite gesintas kalkes (200-300 g/m²)
  • Paskleiskite kalkes tolygiai po dirvos įdirbimo
  • Įmaišykite jas į viršutinį dirvos sluoksnį grėbliu
  • Geriausias laikas kalkinti – iškart po kasimo, bet prieš pirmąsias šalnas

„Vielinės kirmėlės mėgsta rūgščią dirvą. Kalkinimas padidina pH ir sukuria joms nepalankią terpę,” – aiškina dirvožemio specialistė dr. Aušra Mažeikienė. „Tai ne tik sumažina vielinių kirmėlių populiaciją, bet ir pagerina bendrą dirvos būklę bei padidina maistinių medžiagų prieinamumą augalams.”

Papildomi patarimai maksimaliams rezultatams

Norint pasiekti geriausių rezultatų, profesionalai rekomenduoja:

  1. Palikite dirvą nelygią po kasimo. Nelygus paviršius pritraukia paukščius, kurie mielai medžioja atidengtas lervas. „Mano sode po rudeninio kasimo visada apsilanko kuosos ir varnėnai – puikūs vielinių kirmėlių medžiotojai,” – pasakoja sodininkas Antanas Jankauskas.
  2. Pakartokite kasimą ankstyvą pavasarį. Tos kirmėlės, kurios išgyveno žiemą, pavasarį vėl kyla arčiau paviršiaus. Antrasis kasimas gali sunaikinti dar 50-60% likusių kenkėjų.
  3. Stebėkite ir dokumentuokite. Žymėkitės labiausiai pažeistas vietas ir kitais metais skirkite joms ypatingą dėmesį. „Užsirašau, kur radau daugiausia vielinių kirmėlių, ir kitais metais šiose vietose sodinu mažiau jautrius augalus, pavyzdžiui, pupas ar žirnius,” – pataria patyręs sodininkas.
  4. Tęskite praktiką kasmet. Vienas rudeninis dirvos įdirbimas drastiškai sumažins vielinių kirmėlių populiaciją, tačiau norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, reikia tai kartoti kasmet. „Pirmais metais sunaikinate didžiąją dalį, antrais – dar daugiau, o trečiais jau galite džiaugtis praktiškai švariu sodu,” – dalijasi patirtimi agronomė R. Petkevičienė.

Įspūdingi rezultatai, patvirtinti praktika

Šio metodo efektyvumas nėra tik teorinis. Lietuvos sodininkų asociacijos duomenimis, sodininkai, taikantys šį trijų žingsnių metodą, po dviejų metų išnaikina vidutiniškai 200-250 vielinių kirmėlių viename kvadratiniame metre.

„Įdirbus dirvą rudenį, po mėnesio atlikome patikrinimą – vielinių kirmėlių skaičius sumažėjo 65%, o po žiemos – dar 20%. Papildomas pavasarinis įdirbimas sunaikino dar 15% likusių kenkėjų,” – pasakoja Lietuvos sodininkystės instituto mokslininkas dr. Vytautas Kairys.

Sodininkė iš Utenos Jolanta Stankevičienė priduria: „Anksčiau kiekvieną pavasarį rasdavau dešimtis skylėtų bulvių, o dabar – vos kelias. Skirtumas akivaizdus, ir viskas be jokios chemijos!”

Vielinių kirmėlių kontrolė – ne tik jūsų, bet ir jūsų kaimynų nauda

Verta paminėti, kad vielinės kirmėlės gali migruoti iš gretimų sklypų, todėl idealiausia, jei šį metodą taikytų visi aplinkiniai sodininkai.

„Mūsų bendruomenėje įvedėme ‘kovos su vielinėmis kirmėlėmis savaitę’ spalio pradžioje. Visi kartu dirbame savo sklypus ir pašaliname piktžoles. Rezultatai stulbinami – vielinių kirmėlių problema tapo beveik nepastebima visoje sodininkų bendrijoje,” – pasakoja sodų bendrijos „Šaltinis” pirmininkė Irena Mikalauskienė.


Rudens pradžia – idealiausias laikas imtis veiksmų prieš vielinės kirmėles. Gilus kasimas, piktžolių šalinimas ir kalkinimas – tai trys paprastai atliekami veiksmai, galintys išgelbėti jūsų sodą nuo šių kenkėjų. Metodas yra ne tik efektyvus, bet ir visiškai natūralus – nereikia jokių cheminių preparatų, kurie galėtų pakenkti naudingiems dirvos organizmams.

Pastaba: Geriausias laikas pradėti kovą su vielinėmis kirmėlėmis – nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios, prieš prasidedant šalnoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video