Daugelis sodininkų rudenį nupjauna, padalina arba giliai mulčiuoja bijūnus, manydami, kad tvarkingos lysvės padeda augalams. Iš tiesų, per ankstyvas pageltusių lapų pašalinimas arba akelių užkasimas sustabdo angliavandenių perdavimą į vainikus ir šaknis, dėl to kitą sezoną pumpurai badauja. Dėl drėgnos dirvos, azoto perteklių ar prasto apšvietimo, tai sukelia mažesnių nei įprasta, žirnių dydžio pumpurų atsiradimą vienerius ar dvejus metus. Mechanizmas yra paprastas – ir, stebėtina, lengvai išvengiamas.
Kodėl svarbu palikti lapiją: kaip fotosintezė sukuria pumpurų atsargas
Po žydėjimo pionų lapai lieka nepaliesti ir toliau vykdo fotosintezę bei perkelia angliavandenius į vainiką ir šaknis, kaupdami krakmolo atsargas, kurios lemia kitų metų pumpurų dydį.
Įrodymai ir praktika rodo, kad didžioji dalis žiemojimui reikalingos energijos kaupiasi šaknyse ir lajos viršūnėje per kelis mėnesius po žydėjimo; nepažeisti lapai skatina šį procesą.
Vėlyvą vasarą ir rudenį lapai tiekia cukrų, kuris palaiko pumpurų primordijų formavimąsi, todėl per ankstyvas lapų pašalinimas sumažina sukauptų angliavandenių kiekį ir lemia mažesnius, žirnių dydžio pumpurus.
Leidžiant lapams natūraliai pagelsti, paprastai po pirmųjų stiprių šalnų, išsaugomas fotosintezės rezervas.
Šis paprastas priežiūros žingsnis patikimai maksimaliai padidina pumpurų vystymąsi ir būsimą žydėjimo potencialą.
Laiko spąstai: kodėl ankstyvas genėjimas ar dalijimas stabdo kitų metų žydėjimą
Kodėl laiku atlikti rudens darbai lemia, ar žydės bijūnai? Tyrimas rodo, kad ankstyvas pjovimas ar dalijimas sutrikdo angliavandenių pernašą ir gali pašalinti besivystančias požemines „akutes“, kurios formuoja kito sezono pumpurus.
Padalijimas ar persodinimas, kai viršutinė augimo dalis yra aktyvi, arba lapų nupjovimas prieš natūralų senėjimą, palieka nepakankamai šaknų atsargų pumpurų diferenciacijai, todėl paprastai vieną ar du sezonus susidaro nedaug silpnų arba žirnio dydžio pumpurų.
Net atsargus kėlimas gali sukelti stresą, jei akys yra pernelyg giliai įdubusios.
Rekomenduojama praktika: atidėkite didelius veiksmus, kol augalai bus visiškai neaktyvūs, leiskite senstančioms lapams maitinti šaknis ir tikėkitės, kad atkūrimo metu vieną sezoną žydėjimas gali sumažėti.
Sodinimo gylis ir mulčio klaidos, dėl kurių paslepiamos akys
Aprašius, kaip priešlaikinis pjovimas ar dalijimas išeikvoja šaknų atsargas ir pašalina besivystančius pumpurus, dėmesys nukreipiamas į kitą dažną rudens klaidą: pumpurų užkasimą per giliai dėl netinkamo sodinimo gylio ar mulčio.
Pionų šaknys turi būti įkastos apie 1–2 cm žemiau paviršiaus; sodinant giliau nei ~5 cm, dažnai išauga tik lapai, bet ne žiedai.
Pakartotinis dirvos papildymas arba intensyvus rudens mulčiavimas palaipsniui uždengia akutes, mažindamas pumpurų dydį per sezonus.
Vazoniniai daigynų egzemplioriai turi būti lygiagretūs su dirvožemiu.
Korekcinė priemonė – pakelti ir persodinti neaktyvias vainiko dalis, kurių akys yra 1–2 cm atstumu.
Mulčias turėtų būti laikomas 5–8 cm atstumu ir ne giliau kaip 5–8 cm.
Šviesos, vandens ir maistinių medžiagų disbalansas, dėl kurio susidaro žirnių dydžio pumpurai
Tiriant šviesos, vandens ir maistinių medžiagų disbalansą, dažni kultūriniai trūkumai paaiškina, kodėl bijūnai užaugina mažus, žirnio dydžio pumpurus, o ne pilnus žiedus.
Nepakankamas saulės kiekis (mažiau nei 4–5 valandos) atima iš augalų energiją, dėl to jie tampa liesi, o žiedai – maži.
Perkrautas vandeniu arba sutankintas dirvožemis sumažina deguonies kiekį šaknyse, skatindamas lapų augimą; siekite ~2,5 cm per savaitę ir gerai drėkinamą dirvožemį.
Sausra ankstyvojo pumpurų formavimosi metu sukelia pumpurų žūvimą arba nepakankamą jų dydį; mulčiuokite, kad išsaugotumėte drėgmę, neapkasdami vainiko.
Pernelyg didelis azoto kiekis vejos trąšose slopina žydėjimą; rinkitės mažai azoto turinčias arba žydėjimą skatinančias trąšas.
Pataisymas kompostu ir subalansuotomis lėtai išsiskiriančiomis maistinėmis medžiagomis bei tinkamu vainiko gyliu atkuria pumpurų potencialą.
Ligos ir streso prevencija ramybės laikotarpiu, siekiant apsaugoti pumpurų vystymąsi
Kai temperatūra krinta ir augimas sulėtėja, bijūnų vainikai patenka į pažeidžiamą ramybės būseną, kai netinkama rudens priežiūra gali nulemti kitų metų pavasario pumpurų sveikatą. Praktikai turėtų pašalinti ir sunaikinti visus nukritusius lapus ir nudžiūvusius stiebus po pirmųjų šalnų, kad pašalintų Botrytis rezervuarus.
Vėlyvą vasarą nustokite tręšti azotu, kad išvengtumėte vėluojančio sukietėjimo. Pagerinkite rudens drenažą ir sumažinkite drėkinimą, kad šaknys nesėdėtų drėgnoje šaltoje dirvoje, kuri skatina puvimą.
Tik po to, kai žemė užšąla, užberkite ploną 2–3 cm mulčio sluoksnį; venkite per didelio mulčio kiekio ar vėlyvo mulčiavimo. Įsitikinkite, kad akys lieka apie 1–2 cm žemiau paviršiaus ir neleiskite susikaupti dirvožemiui ar mulčiui, kuris užkasa vainikus ir slopina pumpurus.
