Vaikų priklausomybė nuo maisto vis dar yra nepakankamai pripažįstama, nepaisant jos galimų rimtų pasekmių. Tėvai gali supainioti normalius apetito svyravimus su probleminiais mitybos įpročiais, kurie signalizuoja apie gilesnes problemas. Skirtumas yra tas, kad reikia atpažinti nuolatinį elgesį, o ne retkarčiais pasitaikančius nukrypimus. Medikai dabar pripažįsta konkrečius įspėjamuosius ženklus, kurie leidžia atskirti tipišką vaikų mitybą nuo priklausomybės nuo maisto. Supratimas apie šiuos šešis pagrindinius rodiklius padeda globėjams nustatyti, kada tipiškas malonumas valgyti skanėstus virto nerimą keliančia priklausomybe, reikalaujančia intervencijos.
Obsesinis maisto ieškojimo elgesys
Vaikai, kenčiantys nuo priklausomybės nuo maisto, rodo keletą būdingų obsesinio maisto ieškojimo elgesio modelių. Jie dažnai slapta kaupia ar slepia maistą, valgo vieni, kad niekas jų nepastebėtų. Šis elgesys paprastai lydi nekontroliuojamą valgymą ir nuolatinį susirūpinimą maistu.
Padidėjęs jautrumas maisto signalams, pavyzdžiui, mėgstamo maisto vaizdui ar kvapui, skatina kompulsyvų elgesį. Ši savybė rodo paveldimus modelius šeimose. Nuolatinis ėdamasis visą dieną ir nesugebėjimas atidėti pasitenkinimo atspindi sutrikusį inhibicinį kontrolę.
Labiausiai iškalbinga tai, kad vaikai, kurie nuolat siekia maisto nepaisydami neigiamų pasekmių (tėvų drausminimo, fizinio diskomforto), demonstruoja elgesį, kuris atitinka priklausomybės kriterijų „tęsiamas vartojimas nepaisant žalos“.
Emocinis valgymo modelis
Emocinis valgymas yra būdingas maisto priklausomybės požymis jauniems žmonėms, kuris apima ne tik obsesinį maisto ieškojimą, bet ir emocijų reguliavimą. Tyrimai rodo, kad yra reikšmingas ryšys tarp emocinio valgymo ir padidėjusio KMI vaikams (r = 0,33), o tai aiškiai siejasi su svorio problemomis.
Vaikai, kuriems pasireiškia maisto priklausomybės simptomai, dažnai rodo emocijų vedamą valgymą (r = 0,62), kontrolės praradimą vartojant maistą (r = 0,60) ir nuolatinį susirūpinimą maistu (r = 0,58). Šie valgymo įpročiai veikia pirmiausia kaip neigiamų emocijų įveikimo mechanizmai, o ne kaip reakcija į alkį.
Stiprus emocinio valgymo ir bendro persivalgymo elgesio ryšys (r = 0,42) rodo, kad šie modeliai iš esmės prisideda prie per didelio maisto suvartojimo, galbūt stiprindami priklausomybę nuo maisto.
Kontrolės praradimas valgant
Dažnai minimas kaip pagrindinis maisto priklausomybės simptomas vaikų populiacijoje, kontrolės praradimas valgymo metu pasireiškia kaip subjektyvus jausmas beprotiškumo dėl valgymo įpročių, nepriklausomai nuo objektyvaus suvalgyto maisto kiekio.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems pasireiškia šis simptomas, dažnai toliau valgo nepaisydami sotumo jausmo, greitai suvalgo maistą ir valgo tol, kol jaučiasi fiziškai nepatogiai.
Šie elgesio modeliai yra stipriai susiję su didesniu KMI (r = 0,42) ir emociniu valgymu (r = 0,33).
Elgesio požymiai apima slaptą valgymą, maisto kaupimą ir susirūpinimą maistu.
Klinikiniai vertinimai, kuriais matuojamas šis reiškinys, rodo didelį vidinį nuoseklumą (α ≈ 0,88), naudojant paprastus klausimus, pvz., „Ar valgote daugiau maisto, nei ketinate?“
Kontrolės praradimas yra kritinis diagnostinis požymis, reikalaujantis profesionalaus įvertinimo.
Fiziniai pokyčiai ir poveikis sveikatai
Dauguma vaikų, kuriems pasireiškia maisto priklausomybės simptomai, rodo matomus fizinius pokyčius, o duomenys rodo, kad klinikinių mėginių vidutinis KMI yra 35,6 (SD 10,6). Šis padidėjęs svoris yra akivaizdžiai susijęs su persivalgymo elgsena (r = 0,42).
Fizinės pasekmės apima ne tik svorio padidėjimą, bet ir medžiagų apykaitos sutrikimus – beveik 50 % vaikų, kurių KMI yra itin didelis, suserga metaboliniu sindromu. Šias problemas dar labiau apsunkina sutrikęs sotumo signalas, nes sergantys vaikai valgo daugiau nei reikia, todėl suvartoja per daug kalorijų.
Papildomi poveikiai sveikatai apima miego apnėją, riebalinę kepenų ligą, sąnarių skausmą ir staigų virškinimo trakto sutrikimą, ypač vaikams, kurie slapta valgo, kaupia maistą ir nuolat užkandžiauja.
Socialinis atsiskyrimas ir mokymosi rezultatai
Be fizinių vaikystės maisto priklausomybės pasireiškimų, atsiranda gilios socialinės ir akademinės pasekmės.
Vaikai, kurie slapčia valgo arba kaupia maistą, dažnai atsisako bendrų valgymų, vengia mokyklos pietų ir mažina bendravimą su bendraamžiais.
Kontrolės praradimas valgant koreliuoja su padidėjusiu nedarbingumu dėl gėdos ar fizinio diskomforto.
Nuolatinis graužimas trikdo dėmesį ir vykdomąsias funkcijas, dėl to mažėja koncentracija klasėje ir blogėja mokymosi rezultatai.
Vaikai, turintys maisto priklausomybės simptomus, dažnai patiria socialinę izoliaciją, atsisako kvietimų į veiklas, kuriose yra maisto.
Dėl to susidaro užburtas ratas – pasitraukimas iš popamokinės veiklos, elgesio problemos ir blogėjantys pažymiai – kuris dar labiau apsunkina mokymosi sunkumus ir socialinių įgūdžių ugdymo problemas.
Nesėkmingi bandymai sumažinti suvartojimą
Nuolatinis nesugebėjimas sumažinti maisto suvartojimą nepaisant pakartotinių bandymų yra pagrindinis vaiko priklausomybės nuo maisto rodiklis.
Tyrimai rodo, kad 15,2 % klinikoje gydomų vaikų teigia „dažnai/paprastai/visada“ jaučiantys priklausomybę nuo maisto, o dar 17,4 % teigia „kartais“ patiriantys šį simptomą.
Šios nesėkmingos pastangos sumažinti svorį paprastai sutampa su kontrolės praradimu valgant ir persivalgymo elgesiu, kurie yra stipriai susiję su maisto priklausomybės simptomais.
Vaiko savęs vertinimo priemonės, tokios kaip pritaikytas ChEAT/EAT, patikimai vertina šiuos elgesio modelius ir pasižymi geru vidiniu nuoseklumu.
Tėvų pastebėjimai patvirtina šiuos duomenis, nes tėvų ir vaikų ataskaitos dėl problematiškų valgymo aplinkybių sutampa vidutiniškai.
Šis kelių duomenų šaltinių sujungimas padeda geriau atskirti tikrai probleminius vartojimo modelius nuo įprastų vaikų mitybos svyravimų.
