Kiekvieną pavasarį tas pats vaizdas. Vapsvos zuja aplink terasą, tikrina pastogę, sukasi prie stalo. Ir kiekvieną kartą tas pats klausimas — ką daryti, kol dar nepradėjo sukti lizdo? Purškimai, spąstai, chemija — viskas atrodo per sudėtinga arba per agresyvu.
O atsakymas kainuoja kelis eurus ir telpa delne.
Kodėl netikras lizdas veikia
Vapsvos yra teritoriniai vabzdžiai. Jos nesikuria ten, kur jau gyvena kita kolonija — per arti svetimų lizdų kyla pavojus konfliktui. Pakanka vaizdinio signalo — kūgio formos objekto, primenančio tikrą lizdą — ir vapsvos aplenks tą vietą ieškodamos ramesnės teritorijos.
„Pakabinau vieną po pastoge, kitą prie pavėsinės,” — pasakojo pažįstamas sodininkas. — „Per visą vasarą — nė vieno lizdo šalia namo. Prieš tai kasdavau po tris keturis kiekvieną sezoną.”
Principas paprastas: vapsvos skrenda, mato „lizdą”, apsisuka ir ieško kitur. Jokio nuodų, jokio žudymo — tik apgaulė, kuri naudoja jų pačių instinktus prieš jas. Ir tai veikia geriau nei bet kuris purškiamas chemikalas, nes chemija nužudo vieną vapsvą, o muliažas atgraso visą koloniją.
Kaip pasidaryti pačiam
Užtenka kelių dalykų. Rudas popierius, senas drobinis maišas arba plonas audinys — bet kas, ką galima suformuoti į kūgį maždaug sugniaužto kumščio dydžio. Paviršių verta šiek tiek suglamžyti arba pridėti juosteles — kad primintų tikro lizdo sluoksniuotą tekstūrą. Viršuje — kilpa pakabinimui.
Svarbu — matinis, margas paviršius. Blizgus ar per lygus objektas neveiks, nes vapsvos skiria tekstūras ir formas geriau nei tikimės. Taip pat galima nusipirkti gatavą muliažą internetu ar sodo reikmenų parduotuvėje — kainuoja nuo trijų iki dešimties eurų ir atrodo tikroviškiau nei naminis variantas.
„Aš padariau iš seno maišo per penkias minutes,” — pridūrė jis šypsodamasis. — „Suglamžiau, suformavau ir pakabinau. Kaimynas paklausė, ar turiu vapsvų lizdą — o tai ir buvo geriausia žinia.”
Kur ir kada kabinti
Laikas svarbus labiau nei vieta. Muliažą reikia pakabinti dar prieš pavasario šilumą — kol karalienės vapsvos pradeda ieškoti naujų vietų lizdams. Jei lizdas jau suktas — muliažas nebepadės. Jis veikia tik prevenciškai, kaip signalas „čia jau užimta”.
Geriausios vietos — po stogo karnizais, prie pavėsinės, palei tvorą, šalia terasos ir įėjimo. Muliažas turi būti aiškiai matomas iš viršaus — ten, kur vapsvos skrenda ir stebi teritoriją. Didesniame kieme verta pakabinti du tris — vienas ne visada padengia visą plotą.
Kas dar padeda šalia muliažo
Popierinis kūgis — ne vienintelė priemonė. Vapsvos traukia prie maisto likučių, saldžių gėrimų ir prinokusių vaisių. Jei ant žemės guli kritę obuoliai ar slyvos — vapsvos bus ten greičiau nei tu. Todėl nukritę vaisiai renkami iš karto, šiukšliadėžė laikoma sandariai uždaryta, o gėrimai lauke — uždengti.
Skylės stogo pakraščiuose, pašiūrėje ar palėpėje turėtų būti užsandarintos — tai mėgstamos slėptuvės lizdams. Ir dar vienas dalykas — ramūs judesiai. Mojuojant rankomis vapsvos ne pabėga, o supyksta.
„Muliažas ir švara — štai ir viskas,” — apibendrino jis ramiai. — „Chemijos nereikia. Vapsvos tiesiog nebeateina.”
Ar jūsų sode jau kabo kūgis po karnizu? Jei ne — dar nevėlu. Kol vapsvos dar nepasirinko jūsų pastogės.
