Naujausi tyrimai kvestionuoja tradicinį požiūrį į vitamino A papildus. Nors tinkamomis dozėmis vitaminas būtinas plaučių sveikatai, nauji tyrimai rodo, kad didelių dozių (>10 000 TV) vartojimas gali padidinti kvėpavimo takų uždegimą ir sumažinti ilgalaikių vartotojų plaučių funkciją. Europos vitaminų saugos taryba dabar pataria neskirti profilaktinių papildų. Didelės rizikos grupėms priklauso nėščios moterys, kepenų ligomis sergantys pacientai, rūkaliai ir vyresnio amžiaus žmonės. Riba tarp terapinės naudos ir galimos žalos skirtingiems asmenims labai skiriasi.
Tradicinis supratimas apie vitaminą A ir plaučių sveikatą
Jau kelis dešimtmečius mokslininkai pripažįsta, kad vitaminas A yra būtinas sveikam plaučių audiniui ir kvėpavimo funkcijai palaikyti. Ši maistinė medžiaga palaiko epitelio ląstelių vientisumą visuose kvėpavimo takuose ir skatina tinkamą imuninį atsaką į infekcijas.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitamino A trūkumas didina jautrumą kvėpavimo takų infekcijoms ir trikdo plaučių vystymąsi. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai nuolat rekomenduoja vitamino A papildų gyventojams, kuriems gresia jo trūkumas, ypač besivystančiuose regionuose, kur su trūkumu susijusios kvėpavimo takų ligos tebėra paplitusios.
Pagal tradicinį medicinos supratimą vitaminas A saugo plaučių sveikatą, todėl pastarojo meto prieštaringos išvados mokslininkų ir medikų bendruomenėms buvo itin netikėtos.
Naujausi tyrimų rezultatai: Ką atskleidžia nauji duomenys
Priešingai nusistovėjusiai nuomonei, keli 2018-2022 m. paskelbti didelės apimties klinikiniai tyrimai pateikė netikėtų rezultatų apie vitamino A papildų vartojimą ir plaučių sveikatą.
Tarptautinio plaučių konsorciumo (International Pulmonary Consortium) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad didelių dozių vitamino A papildai (> 10 000 TV per parą) koreliavo su 27 % padidėjusiu kvėpavimo takų uždegimo žymenų kiekiu tarp suaugusiųjų, kuriems anksčiau nebuvo trūkumo.
Harvardo kvėpavimo takų sveikatos iniciatyvoje užfiksuotos panašios problemos – pastebėta, kad ilgalaikiams papildų vartotojams, palyginti su kontrolinėmis grupėmis, pablogėjo plaučių funkcija.
Pažymėtina, kad Europos vitaminų saugos taryba dabar nerekomenduoja profilaktiškai vartoti vitamino A papildų kvėpavimo takų sveikatai gerinti, nebent būtų klinikinių indikacijų, pabrėždama, kad per didelis jo kiekis gali pakenkti plaučių audinio vientisumui.
Vitamino A poveikio kvėpavimo funkcijoms mechanizmai
Trys skirtingi būdai paaiškina, kaip vitaminas A veikia kvėpavimo takų sveikatą ląstelių lygmeniu. Pirma, retinoinė rūgštis reguliuoja kvėpavimo takų epitelio ląstelių diferenciaciją, veikia gleivių gamybą ir krumplyno funkciją. Per didelis jų kiekis gali sutrikdyti šią pusiausvyrą, todėl sutrinka mukociliarinis klirensas.
Antra, vitaminas A moduliuoja imuninį atsaką per branduolinių receptorių signalus. Didelės vitamino dozės gali pernelyg stimuliuoti uždegiminius procesus, ypač asmenims, turintiems kvėpavimo takų sutrikimų.
Trečia, vitaminas A turi įtakos plaučių surfaktanto gamybai. Tyrimai rodo, kad vidutinis vitamino A kiekis palaiko tinkamą paviršinio aktyvumo medžiagų sudėtį, o vitamino A perteklius keičia fosfolipidų santykį ir gali pakenkti alveolių vientisumui bei dujų apykaitos efektyvumui.
Didelės rizikos grupės: Kas turėtų būti atsargūs
Kelioms demografinėms grupėms, vartojančioms vitamino A papildus, kyla didesnė rizika, todėl jos turėtų elgtis ypač atsargiai. Nėščios moterys turi vengti didelių dozių dėl galimų apsigimimų, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą.
Asmenys, sergantys kepenų ligomis, negali tinkamai metabolizuoti vitamino A, todėl padidėja toksiškumo rizika. Rūkantieji gali patirti nepageidaujamą poveikį plaučiams, kai didelės papildų dozės derinamos su tabako poveikiu. Vartojantys tam tikrus vaistus, įskaitant retinoidus, kraują skystinančius vaistus ir kai kuriuos antibiotikus, gali susidurti su pavojinga sąveika.
Pagyvenusiems žmonėms, kurių kepenų funkcija gali būti sutrikusi, reikėtų vartoti mažesnes dozes. Pacientai, kuriems planuojama operacija, turėtų nutraukti maisto papildų vartojimą likus dviem savaitėms iki procedūros, kad būtų išvengta komplikacijų.
Dozavimo problemos: Kada papildų vartojimas tampa problemiškas
Nors vitaminas A yra būtinas daugeliui organizmo funkcijų, nustatyti tinkamą papildų kiekį yra nemažas iššūkis. Tyrimai rodo, kad viršijant 10 000 TV per parą gali pasireikšti toksiškumas, pasireiškiantis pykinimu, galvos skausmais, o sunkiais atvejais – kepenų pažeidimu.
Riba tarp gydomosios dozės ir žalos skirtingiems žmonėms labai skiriasi. Šią pusiausvyrą lemia tokie veiksniai kaip ankstesnė kepenų būklė, nėštumas ir kartu vartojami vaistai. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja atlikti kraujo tyrimus prieš pradedant vartoti daugiau kaip 3 000 TV per parą.
Naujausi plaučių ligų tyrimai rodo, kad didelės vitamino A dozės gali paradoksaliai pabloginti plaučių audinio atstatymo mechanizmus tam tikrose populiacijose, ypač rūkančiųjų ir sergančiųjų LOPL.
Naudos ir rizikos pusiausvyra: Niuansuotas požiūris.
Svarstydami apie vitamino A papildų vartojimą, sveikatos priežiūros specialistai turi taikyti individualų vertinimo metodą, pagal kurį būtų įvertinta galima nauda ir dokumentais pagrįsta rizika. Vertinant reikėtų atsižvelgti į pacientui būdingus veiksnius, įskaitant amžių, nėštumo būklę, esamą vitamino kiekį ir sveikatos būklę.
Gyventojams, kuriems gresia vitaminų trūkumas, pavyzdžiui, besivystančių regionų gyventojams, asmenims, turintiems malabsorbcijos sutrikimų, arba nėščioms moterims, gyvenančioms didelės rizikos vietovėse, vitaminų papildymas yra akivaizdžiai naudingas. Tačiau gerai besimaitinantiems asmenims papildai turi būti vartojami atsargiai, ypač atsižvelgiant į galimas plaučių problemas, iškeltas naujausiais tyrimais.
Idealiausias metodas yra mityba, pagrįsta maistu, atrankinis papildų vartojimas ir reguliarus vitamino A būklės stebėjimas.
Alternatyvūs šaltiniai: Vitamino A gavimas per maistą
Alternatyvūs šaltiniai: Vitamino A gavimas per maistą
Kaip galima patenkinti vitamino A poreikį be maisto papildų? Maistas yra gausus šios svarbios maistinės medžiagos šaltinis. Preformuoto vitamino A (retinolio) natūraliai yra gyvūniniuose produktuose, pavyzdžiui, kepenyse, žuvų taukuose, piene ir kiaušiniuose.
Tuo tarpu provitamino A karotinoidų,daugiausia beta karotino, yra spalvinguose vaisiuose ir daržovėse, pavyzdžiui, morkose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose ir manguose.
Subalansuota mityba paprastai užtikrina pakankamą vitamino A kiekį daugeliui sveikų suaugusiųjų. Rekomenduojama paros norma yra 900 mcg vyrams ir 700 mcg moterims. Viena nedidelė saldžioji bulvė arba pusė puodelio morkų užtikrina visą reikiamą paros normą, todėl daugeliui žmonių yra įmanoma ir pageidautina ją gauti su maistu.
Rekomendacijos dabartiniams vitamino A papildų vartotojams
Asmenims, šiuo metu vartojantiems vitamino A papildus, pateikiamos trys pagrindinės rekomendacijos . Pirma, nedelsdami pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl naujausių tyrimų rezultatų, susijusių su galimu pavojumi plaučiams, ypač tiems, kurie serga kvėpavimo takų ligomis.
Antra, apsvarstykite galimybę sumažinti dozę iki mažiausio veiksmingo lygio, stebėdami, ar nepasireiškia nepageidaujamas poveikis, pavyzdžiui, galvos skausmas, pykinimas ar kvėpavimo pokyčiai.
Trečia, ištirti galimybę pereiti prie dietinių vitamino A šaltinių ir vartoti daugiau maisto produktų, pavyzdžiui, morkų, saldžiųjų bulvių ir lapinių žalumynų.
Šios atsargumo priemonės išlieka ypač svarbios nėščiosioms, rūkaliams ir asmenims, kurių plaučių funkcija sutrikusi, nes jie gali būti labiau pažeidžiami naujai nustatytų kvėpavimo takų komplikacijų, susijusių su sintetinių vitamino A papildų vartojimu.
