Sėdėjau pas gydytoją Daivą su lapeliu rankoje. Kraujo tyrimai, hormonų panelė, skydliaukė. Vieni rodikliai šiek tiek nuklydę, kiti riboje. Daiva kelias minutes tylėjo, žiūrėdama į rezultatus, ir tada paklausė tokio dalyko, kurio visiškai nesitikėjau.
„Pasakykite, kur jūs laikote savo kvepalus?”
Sutrikau.
„Vonios kambary, ant lentynėlės virš kriauklės. Kaip ir visi.”
Daiva atsiduso ir padėjo lapelį ant stalo.
„Štai. Tai ir yra problema, kurios niekas nesieja su hormonais. O turėtų.”
Kodėl vonios kambarys yra blogiausia vieta kvepalams
Daiva paaiškino tai, ko per dvylika metų niekas iš mano gydytojų neminėjo.
„Kvepaluose yra junginių, vadinamų ftalatais. Jie naudojami kvapui fiksuoti, kad jis išliktų ant odos ilgiau. Problema ta, kad ftalatai yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos. Jie imituoja estrogeną, painioja jūsų pačios hormonų signalus.”
Pridūrė ramiai: „Vonios kambarys — tai šilta, drėgna, su nuolatiniais temperatūros svyravimais. Tai yra pati blogiausia įmanoma aplinka kvepalams. Šiluma veikia kaip katalizatorius. Cheminiai ryšiai irsta. Tos medžiagos, kurios buteliuke turėjo likti stabilios, pradeda skilti į šalutinius produktus, kurių poveikis kūnui dažnai net netirtas.”
Kaip ftalatai prasiskverbia į kūną metų metais
Daiva paėmė bloknotą ir nupiešė paprastą diagramą.
„Įsivaizduokite: kasdien purškiate kvepalus ant kaklo, riešų, krūtinės. Iš dalies jie įkvepiami. Iš dalies — sugeria oda. Ftalatai yra lipofiliniai — tai reiškia, kad jie ‚myli’ riebalus. Jūsų riebaliniame audinyje jie kaupiasi metų metais. Tai vadinama bioakumuliacija.”
Atokiau pridūrė: „Brendimo ir nėštumo metu ftalatų poveikis ypač pavojingas. Jie kenkia vaisingumui. Tyrimai rodo įtaką abiejų lyčių reprodukcinei sistemai. Vaisiaus endokrininę raidą gali sutrikdyti net mamos kvepalai, jeigu ji juos vartoja kasdien.”
Klaida, kurią dariau dešimt metų
Atvažiavau namo ir atidariau vonios kambario lentynėlę. Septyni buteliukai. Vienas — geras, prancūziškas, nuo vyro per gimtadienį. Kiti — kasdienybės. Visi stovėjo ten metų metais. Kai kurie atidaryti prieš dvejus metus.
Pauostžiau patį seniausią. Kvapas pasikeitęs. Lyg lengvai aprūgęs, sunkesnis, ne toks gaivus kaip iš pradžių. Tai buvo ne mano vaizduotė — tai buvo skilimo produktai, apie kuriuos kalbėjo Daiva.
Kur kvepalus laikyti, kad jie tarnautų ir nekenktų
Tinkama vieta — miegamojo spinta, stalčius arba lentynėlė tamsioje patalpoje. Pastovi temperatūra, be drėgmės, be tiesioginių saulės spindulių. Geriausia palikti originalią pakuotę, nes ji apsaugo nuo ultravioletinių spindulių.
Atidarytas kvepalų buteliukas tinkamomis sąlygomis išlieka stabilus dvejus, kartais trejus metus. Vonios kambary — keli mėnesiai, ir kvapas pradeda keistis.
Ką pasirinkti vietoj įprastinių kvepalų
Daiva pateikė tris kriterijus.
Pirma — etiketė su užrašu „be ftalatų” arba „phthalate-free”. Daugelis natūralios kosmetikos prekės ženklų jį nurodo aiškiai.
Antra — kvepalai aliejaus pagrindu, gauti iš augalinių žaliavų, o ne sintetinių fiksatorių. Jie kvepia kitaip — labiau natūraliai, mažiau intensyviai — bet nesiardo taip greitai.
Trečia — trečiųjų šalių sertifikatai. Nepriklausomos organizacijos, kurios tikrina cheminę sudėtį, dažnai aptinka tai, ko etiketė neatskleidžia.
Diena, kai išmečiau pusę savo kolekcijos
Vakare atsisėdau ant vonios kambario grindų ir išstačiau visus septynis buteliukus. Tris išmečiau — atidaryti seniai, kvapas pasikeitęs. Likusius keturis sudėjau į kartoninę dėžę ir nunešiau į miegamąją lentynėlę, į uždarą stalčių.
Po keturių mėnesių grįžau pas Daivą su pakartotiniais kraujo tyrimais. Ne viskas pasikeitė — bet skydliaukės rodiklis, kuris šokinėjo, atsisėdo į vidurio ribą. Vienas mažas pokytis. Vienas paprastas pakeitimas, kurio anksčiau niekas nepasiūlė.
Kartais labiausiai svarbu yra ne tai, ką pradedame daryti. O tai, ką pagaliau nustojame.
