Vieną rytą skaitau naujieną — ir negaliu patikėti akimis.
Norvegijos parlamentas patvirtino komercinę giliavandenę kasybą plote, didesniame nei pati Lietuva keturis kartus. Du šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių kvadratinių kilometrų vandens, esančio Grenlandijos jūroje, Norvegijos jūroje ir Barenco jūroje. Pirmoji šalis pasaulyje, oficialiai atvėrusi savo teritorinius vandenis tokiai veiklai.
Per kelias dienas Briuselio institucijos sureagavo. Mokslininkai pasirašė atvirus laiškus.
Kodėl?
Kas slepia jūros dugne
Klausimas, kuris paaiškina visa kita.
Tūkstančiai metrų po vandens paviršiumi guli mineralai, kurių pasaulinė ekonomika reikalauja vis daugiau. Kobaltas. Nikelis. Manganas. Retosios žemės. Tai medžiagos, iš kurių gaminamos elektromobilių baterijos, vėjo turbinų magnetai, saulės baterijų komponentai.
Sausumoje šių mineralų gavyba koncentruota nedaugelyje šalių. Kongo demokratinė Respublika kontroliuoja apie septyniasdešimt procentų kobalto. Kinija — didžiąją dalį retųjų žemių apdorojimo. Tai geopolitinė grandinė, kuri Europai kelia nerimą.
Norvegijos sprendimas — bandymas tą grandinę nutraukti.
— Tai pristatoma kaip žaliosios pertvarkos sprendimas, — paaiškino jūros aplinkos tyrinėtoja Inga, kuri dalyvavo viename iš diskusijų forumų. — Bet tas pats sprendimas vienu metu kelia grėsmę vandenynams, kurie ir taip yra didžiausi anglies absorbentai planetoje.
Ko mokslininkai bijo
Bedugnės jūrų ekosistemos veikia ekstremaliame slėgyje, visiškoje tamsoje. Ten gyvenantys organizmai vystosi šimtus, tūkstančius metų.
Pagrindinės abejonės sutelktos į tris dalykus.
Pirma — nuosėdų debesys. Kasybos procesas pakelia nuosėdas iš jūros dugno. Niekas tiksliai nežino, kaip toli ir kiek ilgai jie kybos vandenyje.
Antra — buveinių sunaikinimas. Lėtai augantys koralai, jūros plunksnos, unikalios kempinės — viskas, kas auga ant jūros dugno keliasdešimt metų, gali būti sunaikinta per kelias minutes.
Trečia — triukšmas ir šviesa. Dugno organizmai milijonus metų gyveno tyloje ir tamsoje.
— Kasybos pasekmės yra praktiškai negrįžtamos, — pridūrė Inga.
Pramonės argumentai
Sąžiningai — kasybos šalininkai turi savo argumentų.
Sausumos kasyba pati sukelia milžiniškus aplinkos pažeidimus. Kongo kobalto kasyklose dirba vaikai. Indonezijos nikelio gavybai kertami atogrąžų miškai. Kinijos retųjų žemių apdorojimas teršia milžiniškus plotus.
Pramonės atstovai teigia, kad jūros dugno gavyba yra mažiau destruktyvi už šias alternatyvas. Plius strateginis argumentas — be savų išteklių, Europa lieka priklausoma nuo užsienio tiekėjų.
Ko mes dar nežinome
Mokslininkai pripažįsta, kad kritinių žinių apie giliavandenes ekosistemas trūksta. Kai kurios rūšys atrandamos kasmet. Maisto grandinės — ne iki galo suprastos.
Norvegijos licencijų grafikas yra greitas. Šis tempas neleidžia atlikti ilgų bazinių tyrimų.
— Tai precedentas, kuris baisina, — atsiduso Inga. — Jei Norvegija pradeda, kas sustabdys Australiją, Kanadą, Naująją Zelandiją?
Kodėl Europa skambina pavojų
Pasekmės nesustoja prie Norvegijos teritorijos ribų.
Vandens srovės nepripažįsta valstybinių sienų. Nuosėdų debesys plinta į tarptautinius vandenis. Įtaka migruojančioms žuvims gali paveikti viso šiaurinės Atlanto žvejybos pramonės būklę.
Plius — biogeocheminiai ciklai. Vandenynai sugeria apie ketvirtadalį atmosferos anglies dvideginio. Bet kokia rimta dugno ekosistemų sutrikdymas gali tai paveikti.
Europos Parlamentas reikalauja Norvegijos sustabdyti procesą bent jau iki tinkamų aplinkos poveikio tyrimų. Norvegija atsisako.
Lošimas, kurio padariniai dar neaiškūs
Sprendimas iš tiesų yra geopolitinis lošimas. Norvegija stato vienoje kortoje — kad mineralų poreikis pateisins riziką ir kad ji pirmoji gaus naudos.
Bet jei kas blogo nutiks — pasekmės tarptautinės. Atlanto žvejyba. Klimato sistema. Globali rinkų stabilumas.
Kažkur Šiaurės jūroje žvejybos laivai jau dabar paima mažesnį derlių nei prieš dvidešimt metų. Mokslininkai abejoja, ar dugno ekosistemos atlaikys naują spaudimą.
Kai sprendimai priimami greičiau, nei mokslas pajėgia juos suprasti, padarinius mokės ne tie, kas pasirinko.
