Socialiniuose tinkluose ir sveikatos tinklaraščiuose šaltas dušas vadinamas stebuklu – žadama geresnė imuninė sistema, daugiau energijos, greitesnis atsigavimas po treniruočių ir net svorio metimas. Tačiau kas iš tiesų vyksta organizme, kai žmogus nusprendžia kasdien stoti po lediniu vandeniu?
Vienas vyras nusprendė tai išbandyti pats. Tris mėnesius jis kasdien pylė ant savęs šaltą vandenį ir stebėjo, kaip reaguoja jo kūnas. Rezultatai buvo netikėti – kai kurie teigiami, kai kurie ne tokie malonūs, o kai kurie tiesiog pribloškė.
Pirmosios sekundės po šaltu vandeniu
Kai šaltas vanduo paliečia odą, organizmas reaguoja akimirksniu. Odos termoreceptoriai siunčia intensyvius signalus į smegenis, kurios įjungia simpatiną nervų sistemą. Kraujagyslės odoje susiaurėja, širdies ritmas pagreitėja, kraujospūdis pakyla.
Pirmosiomis dienomis vyras patyrė tai, ką mokslininkai vadina šalčio šoku – nevalingą kvėpavimo sulaikymą, staigų oro įkvėpimą, intensyvų drebulį. Kūnas tiesiog nežinojo, kas vyksta, ir reagavo kaip į pavojų.
Drebulys nėra atsitiktinis – tai koordinuota raumenų veikla, generuojanti šilumą. Organizmas bando išsaugoti vidinę temperatūrą, todėl kraujas nukreipiamas nuo odos ir galūnių į gyvybiškai svarbius organus.
Kas pasikeitė per kelias savaites
Po maždaug dviejų savaičių kasdienių procedūrų vyras pastebėjo pirmuosius prisitaikymo ženklus. Drebulys tapo mažiau intensyvus, kvėpavimas – kontroliuojamesnis. Kūnas pradėjo mokytis.
Mokslininkai šį procesą vadina aklimatizacija. Organizmas supranta, kad šaltis nėra tikra grėsmė, ir pradeda reaguoti efektyviau. Įdomu tai, kad aktyvuojasi rudosios riebalų ląstelės – specialus audinys, kuris degina kalorijas šilumai gaminti be drebėjimo.
Kai kuriems žmonėms reguliarus šalčio poveikis padidina šių ląstelių aktyvumą, o tai teoriškai galėtų padėti reguliuoti kūno svorį. Tačiau rezultatai labai individualūs – vienam tai veikia, kitam ne.
Imuninė sistema ir uždegimas
Tyrimai rodo, kad po šalto vandens procedūrų trumpam padaugėja baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų ir neutrofilų. Tai rodo ūmią imuninės sistemos aktyvaciją.
Reguliariai kartojant procedūras, baziniai rodikliai normalizuojasi, tačiau kai kurios įgimtos imuninės reakcijos gali sustiprėti. Pavyzdžiui, kai kuriuose tyrimuose pastebėtas natūralių žudikų ląstelių aktyvumo padidėjimas.
Uždegiminiai žymenys – citokinai IL-6 ir TNF-α – iškart po procedūros pakyla, o vėliau sumažėja. Tai rodo kontroliuojamą uždegimą, kuris gali būti naudingas, o ne lėtinį procesą, kuris kenkia.
Tačiau svarbu pabrėžti: rezultatai labai priklauso nuo žmogaus ir protokolo. Tai nėra universalus vaistas nuo visų ligų.
Miegas, stresas ir nuotaika
Pirmosiomis savaitėmis vyras skundėsi blogesniu miegu – buvo sunkiau užmigti, miegas fragmentuotas. Tačiau po aklimatizacijos situacija pasikeitė – miego ciklai tapo trumpesni, bet gilesni.
Kortizolio – streso hormono – kiekis iškart po procedūros šoktelėdavo, bet per kelias savaites bazinis lygis pradėjo mažėti. Tai rodo, kad organizmas persikalibruoja ir tampa atsparesnis stresui.
Daugelis praktikuojančių šalto vandens procedūras praneša apie geresnę nuotaiką ir sumažėjusią įtampą. Kai kurie mokslininkai tai sieja su endorfinų išsiskyrimu ir simpatinės nervų sistemos treniruote.
Oda, plaukai ir nervai
Oda prisitaikė – tapo stangresnė, sumažėjo paviršinis kraujo tekėjimas. Organizmas išmoko greičiau ir efektyviau reaguoti į šaltį.
Plaukai struktūriškai nepasikeitė, tačiau sumažėjo riebalų gamyba galvos odoje, todėl tekstūra tapo sausesnė. Tai gali būti ir privalumas, ir trūkumas – priklausomai nuo pradinio plaukų tipo.
Įdomus pokytis – jutimo slenkstis. Jautrumas šalčiui pagerėjo, skausmo slenkstis trumpam pakilo, o jautrumas vibracijai liko stabilus. Periferiniai nervai šiek tiek desensibilizavosi – tai natūrali apsauginė reakcija.
Fizinis pajėgumas
Iškart po šalto vandens procedūros fizinis pajėgumas laikinai sumažėja. Odos temperatūra nukrenta, kraujo tekėjimas sulėtėja, smulkus motorinis valdymas pablogėja. Tai normalu ir praeinanti.
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje vyras pastebėjo greitesnį subjektyvų atsigavimą po treniruočių ir mažesnį raumenų skausmą. Raumenų funkcija nepablogėjo, nors iškart po procedūros jėgos testai rodė nedidelį trumpalaikį sumažėjimą.
Kompromisas aiškus: šaltas vanduo gali trukdyti iškart prieš ar po intensyvios treniruotės, bet padėti atsigavimui ilgesniu laikotarpiu.
Kam tai netinka
Šalto vandens procedūros nėra skirtos visiems. Pagrindiniai pavojai – hipotermija, šalčio šokas ir širdies bei kraujagyslių stres. Žmonės, turintys širdies ligų, hipertenzijos ar kvėpavimo sutrikimų, turėtų būti itin atsargūs arba visai vengti tokių procedūrų.
Saugaus praktikavimo taisyklės:
- Pradėkite nuo trumpų ekspozicijų ir palaipsniui ilginkite
- Niekada nepraktikuokite vienas – turėkite ką nors šalia
- Venkite alkoholio ir vaistų, kurie sutrikdo termoreguliaciją
- Stebėkite savo reakcijas ir gerbkite savo ribas
- Konsultuokitės su gydytoju, jei turite sveikatos problemų
Trijų mėnesių eksperimentas parodė, kad šaltas vanduo tikrai keičia organizmą – bet ne visada taip, kaip tikimasi, ir ne visiems vienodai.
