Paklauskite žvejo, kokia gėlavandenė žuvis skaniausiai — ir dažnas paminės ne lašišą, ne upėtakį, o kiršlį. Žuvį, kurios dauguma žmonių net neatpažintų prekystalyje.

O ji verta kiekvieno euro.

Kodėl kiršlys — ypatingas

Kiršlys priklauso lašišinių šeimai, bet jo skonis — visiškai savitas. Mėsa subtili. Lengva. Be to intensyvaus žuviško aromato, kuris daugelį atbaido nuo gėlavandenių žuvų.

„Kai pirmą kartą kepiau kiršlį — pagalvojau, kad kažką darau ne taip”, — papasakojo žvejas Kęstutis. — „Per švelnus. Per lengvas. Bet paragavus supratau — tai ir yra jo jėga.”

Ypatingas bruožas — šviežiai sugautas kiršlys kvepia čiobreliais. Ne metaforiškai — tiesiog čiobreliais. Dėl to mokslinis pavadinimas Thymallus thymallus. Ir dėl to žvejai jį vadina „čiobrelių žuvimi.”

Mėsoje mažai riebalų, daug lengvai virškinamo baltymo. Kaulų — palyginti nedaug, todėl valgyti patogu net tiems, kas kaulėtos žuvies vengia.

Kur rasti Lietuvoje

Kiršlys gyvena šaltose, švaraus vandens upėse — Minijoje, Jūroje, kai kuriuose šiaurės Lietuvos upėse. Parduotuvėse — retenybė. Geriausia ieškoti turgavietėse ar pas žvejus tiesiogiai.

Jei kiršlio rasti nepavyksta — artimiausia alternatyva yra upėtakis. Ta pati šeima, panaši struktūra. Receptas tinka abiem žuvims vienodai.

Receptas: keptas kiršlys su citrinų sviestu

Reikės:

• 1 ištisa žuvis (300–500 g) — kiršlys arba upėtakis
• 2 šaukštai sviesto
• 1 citrina
• 2 česnako skiltelės
• ryšulys šviežių krapų
• druska ir šviežiai malti pipirai
• 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
• kelios čiobrelių šakelės (nebūtina, bet dera tobulai)

Paruošimas:

Žuvį nuvalykite ir kruopščiai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Patrinkite druska ir pipirais iš abiejų pusių.

Citriną supjaustykite plonais griežinėliais. Česnaką smulkiai sukapokite. Žuvies vidų užpildykite krapais, česnaku ir keliais citrinos griežinėliais.

Padėkite į kepimo indą. Apšlakstykite aliejumi. Ant viršaus sudėkite sviesto gabalėlius ir likusius citrinos griežinėlius.

Kepkite šimtas aštuoniasdešimties laipsnių temperatūroje dvidešimt–dvidešimt penkias minutes, kol mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulo.

Patiekite iš karto — su jaunomis bulvėmis ir lengvomis salotomis.

„Kiršlys nemėgsta ilgo kepimo”, — perspėjo Kęstutis. — „Dvidešimt minučių — ir gana. Pratęsi — ir mėsa subyrės.”

Viena žuvis. Septynios minutės paruošimo. Dvidešimt minučių orkaitėje. Ir ant stalo — patiekalas, kuris kvepia čiobreliais, tirpsta burnoje ir verčia galvoti — kodėl taip ilgai jo neragavau.