Laboratoriniai tyrimai rodo, kad kurkuminas, ciberžolės veiklioji medžiaga, gali slopinti vėžinių ląstelių augimą įvairiais mechanizmais, įskaitant ląstelių žūties skatinimą ir uždegimo mažinimą. Tačiau prastas kurkumino biologinis prieinamumas labai riboja jo veiksmingumą žmonėms. Klinikiniai įrodymai išlieka nevienareikšmiai, kai kurie nedideli tyrimai teikia vilčių, tačiau jiems trūksta statistinės galios. Tęsiami tyrimai, susiję su patobulintomis tiekimo sistemomis, pavyzdžiui, nanodalelėmis ir kurkumino derinimu su juodųjų pipirų ekstraktu. Atotrūkis tarp laboratorinių ir klinikinių rezultatų išryškina svarbius terapinius aspektus.
Kurkumino priešvėžiniai mechanizmai laboratoriniuose tyrimuose
Kaip konkrečiai kurkuminas kovoja su vėžiu ląstelių lygmeniu? Laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad šis ciberžolės veiklusis junginys veikia keliais keliais. Mokslininkai užfiksavo kurkumino gebėjimą slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi sutrikdant ląstelių dalijimosi ciklus ir sukeliant apoptozę (užprogramuotą ląstelių mirtį).
Kurkuminas taip pat pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, nes slopina NF-κB – baltymų kompleksą, kuris reguliuoja DNR transkripciją ir yra susijęs su vėžio progresavimu. Be to, jis slopina angiogenezę– naujų kraujagyslių, maitinančių navikus, formavimąsi – ir mažina baltymų, susijusių su vėžio metastazėmis, raišką. Šie mechanizmai kartu prisideda prie kurkumino, kaip priešvėžinės medžiagos, potencialo.
Atotrūkis tarp rezultatų iš mėgintuvėlių ir rezultatų žmonėms
Nepaisant daug žadančių laboratorinių tyrimų rezultatų , norint perkelti kurkumino priešvėžinį poveikį iš mėgintuvėlių į žmones, susiduriama su trimis svarbiais iššūkiais.
Pirma, kurkuminas pasižymi prastu biologiniu prieinamumu– organizmas jį greitai metabolizuoja ir pašalina, kol gydomoji koncentracija pasiekiama tiksliniuose audiniuose.
Antra, laboratoriniuose tyrimuose paprastai naudojamos kurkumino koncentracijos, gerokai viršijančios žmogaus plazmoje gaunamas koncentracijas vartojant maistą.
Trečia, ląstelių aplinka laboratorijose labai skiriasi nuo sudėtingų vėžiu sergančių pacientų fiziologinių sistemų.
Šie apribojimai padeda paaiškinti, kodėl Petri lėkštelėse pastebėtos nepaprastos kurkumino priešvėžinės savybės ne visada buvo sėkmingos klinikinėje praktikoje, o tai rodo, kad reikia pažangių pristatymo sistemų ir griežtų bandymų su žmonėmis.
Dabartiniai klinikiniai duomenys apie ciberžolę ir vėžį
Nors laboratoriniai tyrimai rodo daug žadantį kurkumino priešvėžinį poveikį, klinikiniai įrodymai apie žmones yra riboti ir nevienareikšmiai. Keletas nedidelių klinikinių tyrimų parodė, kad kurkuminas gali būti naudingas sergant tam tikrais vėžiniais susirgimais, įskaitant storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų uždegimo žymenų sumažėjimą ir prostatos vėžiu sergančių pacientų PSA progresavimo sumažėjimą.
Tačiau daugelis tyrimų buvo atlikti dėl mažų imčių, metodologinių apribojimų ir skirtingų dozių. 2019 m. atliktoje sisteminėje apžvalgoje padaryta išvada, kad nors kai kurie tyrimai rodo teigiamas tendencijas, daugumai jų trūksta statistinės galios galutinėms išvadoms padaryti. Biologinis prieinamumas tebėra didelis iššūkis, nes kurkuminas prastai absorbuojamas virškinamajame trakte, o tai riboja jo terapinį potencialą be specializuotų pristatymo sistemų.
Biologinio prieinamumo iššūkiai ir sprendimai
Anksčiau minėta biologinio prieinamumo problema yra pagrindinė kliūtis, neleidžianti kurkuminui išnaudoti viso savo terapinio potencialo gydant vėžį. Tyrimai rodo, kad prasta kurkumino absorbcija, greitas metabolizmas ir greitas pasišalinimas iš organizmo riboja jo veiksmingumą.
Šiems iššūkiams įveikti kuriami keli novatoriški sprendimai. Tarp jų – kurkumino derinimas su piperinu (juodųjų pipirų ekstraktu), kuris gali padidinti absorbciją iki 2 000 %; nanodalelių, kurios pagerina ląstelių įsisavinimą, kūrimas; liposominių pristatymo sistemų kūrimas; struktūrinių analogų, turinčių geresnius farmakokinetinius profilius, gamyba.
Šie metodai yra perspektyvūs klinikinėje praktikoje, nes gali leisti vartoti mažesnes dozes ir pasiekti didesnę terapinę koncentraciją naviko vietose.
Galima sąveika su įprastiniais vėžio gydymo būdais
Kurkumino sąveikos su įprastiniais vėžio gydymo būdais supratimas atskleidžia tiek sinergijos potencialą, tiek galimas kontraindikacijas.
Tyrimai rodo, kad kurkuminas gali padidinti tam tikrų chemoterapinių vaistų veiksmingumą, ypač gydant storosios žarnos ir krūties vėžį. Tyrimai rodo, kad jis jautrina chemoterapiniams preparatams atsparias vėžines ląsteles, o normalias ląsteles gali apsaugoti nuo gydymo toksiškumo.
Tačiau kurkuminas, slopindamas citochromo P450 fermentą, gali trukdyti vartoti kai kuriuos vaistus. Pacientams, gydomiems ciklofosfamidu ar doksorubicinu, reikėtų elgtis atsargiai. Be to, reikia atsižvelgti į kurkumino antikoaguliantines savybes chirurginės onkologijos pacientams.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų stebėti pacientus, derinančius kurkuminą su įprastiniu gydymu, kad gautų kuo didesnę naudą ir sumažintų nepageidaujamą sąveiką.
Vykdomi moksliniai tyrimai ir ateities kryptys
Vykdomi moksliniai tyrimai ir ateities kryptys
Kurkumino priešvėžinių savybių tyrimai toliau plėtojami įvairiose mokslo srityse, šiuo metu visame pasaulyje atliekami keli klinikiniai tyrimai. Mokslininkai kuria patobulintas kurkumino biologinio prieinamumo gerinimo sistemas, įskaitant nanodalelių preparatus ir liposominio inkapsuliavimo metodus.
Ateities tyrimų prioritetai – nustatyti konkrečius vėžio tipus, kurie geriausiai reaguoja į gydymą kurkuminu, nustatyti idealias dozes ir ištirti sinergetinį poveikį su įprastiniu gydymu. Nacionalinis vėžio institutas finansavo keletą tyrimų, kuriuose nagrinėjamas kurkumino potencialas vėžio prevencijos strategijose.
Mokslininkai taip pat tiria genetinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos individualiam atsakui į kurkumino poveikį, o tai gali atverti duris individualizuotiems gydymo metodams.
Praktiniai aspektai vėžiu sergantiems pacientams
Nors moksliniai tyrimai vyksta įvairiose srityse, vėžiu sergantiems pacientams, svar stantiems apie kurkumino vartojimą, iš karto kyla praktinių klausimų.
Gydytojai pataria pasikonsultuoti su onkologais prieš įtraukiant kurkuminą į gydymo režimą, nes jis gali sąveikauti su tam tikrais chemoterapiniais vaistais. Biologinis prieinamumas tebėra didelė problema, tačiau preparatai, kurių sudėtyje yra piperino arba liposominių tiekimo sistemų, pasižymi geresniu pasisavinimu.
Tyrimais nustatyta, kad tinkama dozė labai skiriasi ir paprastai svyruoja nuo 500 mg iki 8 g per parą.
Kai kurie duomenys rodo, kad norint išvengti trukdžių, kurkumino vartojimą ir vaistų vartojimą reikia atskirti keliomis valandomis. Kokybės patikrinimas naudojant trečiųjų šalių patikrintus produktus padeda užtikrinti grynumą ir stiprumą nereguliuojamoje papildų rinkoje.
