Stovėjome kieme su kaimynu Vytautu. Jis pažiūrėjo į mano septynių metrų pločio sklypelį ir tylėdamas nubraukė ranka per orą.
„Tu žinai, kodėl tavo kiemas atrodo mažas?”
Aš pamaniau, kad atsakymas akivaizdus – todėl, kad jis ir yra mažas.
„Ne”, – pasakė Vytautas. – „Jis atrodo mažas, todėl, kad tu jį suploji. Yra du būdai jį vizualiai išplėsti. Be sienų vertimo. Be papildomos žemės pirkimo. Per kelias savaites.”
Klaida, kurią daro beveik visi
Mano kieme augo trys obelys, dvi žolės juostos, viena gėlių lysvė. Visa tame pačiame aukštyje. Beveik visa tame pačiame žaliame atspalvyje. Plokščia, vienoda, monotoniška.
Vytautas paaiškino: „Akys ieško gylio. Kai visi augalai vienodo aukščio, smegenys mato vieną plokštumą. Net jei sklypas didelis, jis atrodo ankštas, jei plokščias.”
Tai paaiškino, kodėl mano kiemas, kuris pagal kvadratinius metrus didesnis nei kaimyno, atrodė siauresnis. Aš jį padariau plokščią.
Atskleidimas: trys aukščiai, vienas kiemas
Vytautas paėmė pieštuką ir nubraižė ant servetėlės.
Aukšti elementai – nugarinėje sklypo pusėje. Pavėsio medžiai, aukšti krūmai, ievos. Jie sukuria „foną” ir vizualiai pakelia toliausią ribą.
Vidutinio aukščio – vidurinėje zonoje. Daugiamečiai, kuklūs krūmai, dekoratyvinės žolės, rožės.
Žemi – prie takelių, prie įėjimo, prie suolelio. Plūdėjantys augalai, žemos gėlės, dangos augalai.
„Trys aukščiai – tris kartus daugiau gylio. Žmogus, įėjęs į tokį kiemą, turi vesti akį per tris zonas. Jam atrodo, kad jis daug toliau nuo galo, nei iš tikrųjų.”
Sprendimas: spalvų triukas
Antras Vytauto patarimas – spalvos.
Šviesios spalvos vizualiai stumia atokyn. Sidabrinė lapija, balti žiedai, šviesi tvora – atrodo toliau nei iš tikrųjų yra. Dėl to galiniame sklypo plane verta sodinti šviesias rūšis ir dažyti šviesiai.
Tamsios spalvos suspaudžia. Tamsiai žali, ryškiai raudoni, juodi elementai – traukia akį arčiau. Juos verta dėti prie įėjimo, kaip akcentus, ne galiniame plane.
„Tavo galinė tvora pernelyg tamsi”, – pasakė Vytautas. – „Ji čia traukia akį, vietoj to, kad ją stumtų į tolį. Nudažyk šviesiai pilka arba balta – po dvejos savaitės pamatysi skirtumą.”
Variacija: vertikalūs vazonai be sodinimo
Tiems, kas nenori sodinti naujų augalų, Vytautas siūlo vertikalumą. Pakeltos lysvės, vazonai ant skirtingų aukščių lentynų, sieniniai vazonai prie tvoros.
„Vienos eilės indai skirtinguose aukščiuose padaro tą patį, ką medis. Akis veda aukštyn. Aukštyn – reiškia toli.”
Tai – greitas sprendimas, neturint laiko sodinti. Per savaitgalį, su keliomis lentomis ir vazonais.
Mano lūžio momentas
Per savaitgalį pradėjau. Galinę tvorą nudažiau šviesiai pilka – pirmas dažymas pareikalavo vienos popietės. Prie galo pasodinau aukštą krūmą, kurį ankščiau buvau bandęs persodinti į priekinę dalį. Vidury – kuklias daugiametes. Prie suolelio – plūdėjančias žolytes su mažomis baltomis gėlėmis ir vieną sidabrinės lapijos kuokštą.
Po dviejų savaičių žmona atėjo, atsisėdo ant suolelio, apsidairė ir ramiai paklausė: „Kažkaip didesnis kiemas atrodo. Ar tu nupjovei medį?”
Niekas nebuvo nupjauta. Tik perorganizuota. Du Vytauto principai. Vienas savaitgalis darbo. Žmonos klausimas – geriausias įrodymas.
Akys apgauna. Sienos lieka, kur buvusios.
