Prie kavinės staliuko draugė pastūmė link manęs didelį puodelį su plaktos grietinėlės kalnu viršuje.
„Juk kava — beveik be kalorijų, — nusijuokė ji. — Galima gerti kiek nori.”
Anksčiau būčiau linktelėjęs. Bet po penkiasdešimties tas „beveik” pradeda reikšti kur kas daugiau, nei atrodo.
Ilgus metus gėriau po tris keturis puodelius per dieną. Su cukrumi. Su sirupu. Su grietinėle. Ir stebėjausi, kodėl svoris po truputį slenka aukštyn, nors valgau lyg ir taip pat kaip visada.
Atsakymą išgirdau visai netikėtai.
Kalta ne kava, o tai, kas joje
Dietologė Rasa paaiškino paprastai: „Nesaldinta kava — beveik neutrali. Kai kurie tyrimai ją net sieja su mažesniu ilgalaikiu svorio augimu. Problema — ne juoda kava. Problema — cukrus, sirupas ir grietinėlė.”
Po vidutinio amžiaus energijos poreikis mažėja. Raumenų masė po truputį traukiasi. Hormonai keičia tai, kur kaupiasi riebalai. Tie patys keli šaukšteliai, kurie anksčiau prasprūsdavo nepastebėti, dabar ima kauptis ties juosmeniu.
„Vertinkite visą puodelį, o ne tik kavą jame, — pridūrė Rasa. — Latte su sirupu — tai jau ne gėrimas. Tai užkandis skystu pavidalu.”
Skaičiai kuklūs, bet klastingi. Šaukštelis cukraus — apie šešiolika kalorijų. Šaukštas sirupo — dar daugiau. Plakta grietinėlė — dar daugiau. Trys tokie puodeliai per dieną, ir susikaupia porcija, prilygstanti nemažam užkandžiui. Tik jo net nepajunti, nes išgeri lyg tarp kitko.
Kaip gerti kavą po 50-ies
Metodas — ne draudimas. Jis paprastas.
Juoda kava. Espresso. Arba kava su lašeliu pieno. Šie variantai suteikia beveik nulį kalorijų, bet išsaugo tai, dėl ko kavą ir geriame — kofeino žvalumą ir lengvą apetito slopinimą. Nesaldinta kava net siejama su mažesniu svorio augimu nei saldūs gėrimai.
Latte irgi tinka. Bet mažas. Ir be sirupo. Grietinėlė ar augalinis kremas — tik ribotai.
„Rinkitės paprasčiausią variantą, kuris jums vis dar skanus, — ramiai pasakė Rasa. — Jei rutina lieka maloni, jos ir laikysitės.”
Ir dar vienas dalykas, kurio niekas nemini. Kava — tai ne tik gėrimas. Tai ritualas. Puodelis su kaimyne, su vaikais, su knyga rytą. To atsisakyti nereikia. Reikia tik pakeisti, kas puodelio viduje, o ne kas aplink jį. Malonumas lieka. Tik kalorijos dingsta.
Kada kava kenkia labiau nei padeda
Yra viena riba, kurios peržengti nevalia.
Kava neturi pakeisti valgio. Vyresniems žmonėms reikia baltymų — raumenims ir medžiagų apykaitai palaikyti. Kai pusryčiai virsta vien puodeliu kavos, dienos racionas tampa per mažas. Vėliau užklumpa alkis. Ir renkiesi jau ne tai, ką reikėtų, o tai, kas po ranka.
„Mačiau žmonių, kurie visą rytą laikosi ant kavos ir didžiuojasi, kad nealkani, — papasakojo Rasa. — O po pietų sušlemščia dvigubai. Kofeinas nustelbia alkį tik laikinai. Paskui jis grįžta su kaupu.”
Todėl kava geriausiai tinka kaip valgio papildymas, ne pakaitalas.
Iki 400 mg kofeino per dieną sveikam suaugusiajam paprastai saugu. Bet tolerancija su amžiumi tampa vis labiau asmeniška. Vienas išgeria tris puodelius ramiai. Kitas po vieno jaučia širdies permušimus, refliuksą ar prastą miegą.
Todėl svarbiausia nebe griežta taisyklė, o savistaba. Klausyk savęs, o ne skaičiaus. Jei po popietinio puodelio prastai miegi — perkelk paskutinę kavą į ankstesnį laiką. Jei jauti širdies plakimą — sumažink porciją. Kūnas po penkiasdešimties kalba tiksliau nei bet kokia lentelė; tereikia jo klausytis.
Kava po penkiasdešimties nedingsta iš gyvenimo. Ji tiesiog tampa sąmoningesnė. Puodelis ryte, puodelis su draugu — tai vis dar malonumas. Svarbu tik prisiminti, kad skaičiuojama nebe kava. Skaičiuojama tai, ką į ją įpilame. Ir kartais mažiausias puodelis pasirodo esąs pats geriausias.
