Įėjusi į draugės svetainę, iškart užkliuvau akimis už kilimo. Ryškus, sodrus, tarsi vakar iš parduotuvės.
„Naujas?” — paklausiau.
„Naujas? — nusijuokė ji. — Jam beveik dešimt metų. Tiesiog valau jį turkišku būdu.”
Apie tokį būdą nebuvau girdėjusi. Ir, pasirodo, veltui — nes visą tą laiką savo kilimus tik gadinau.
Kodėl šis būdas nepažeidžia spalvos
Paslaptis paprasta: putos, o ne vanduo.
Įprastai kilimą permerkiame vandeniu ir šveičiame iš visų jėgų. Spalvos pamažu blunka, pluoštas šiurkštėja, o pagrindas ilgai džiūsta ir kartais net pradeda pelyti.
Turkiškas metodas veikia priešingai. Tiršta puta atlaisvina purvą pačiame paviršiuje, o plaušas lieka beveik sausas. Trys darbai sujungti į vieną: nešvarumai atpalaiduojami, pakeliami iš pluošto ir pašalinami nesudrėkinant pagrindo.
Drėgmės kontrolė čia svarbiausia. Kuo mažiau vandens patenka į pagrindą, tuo mažiau rizikos, kad kilimas išsitemps, susiraukšlės ar praras formą. Todėl putos ir yra tokios veiksmingos — jos valo paviršių, bet nepasiekia pagrindo.
Senieji turkiški kilimai audžiami taip, kad tarnautų kartoms. Juos gadina ne laikas, o būtent netinkamas valymas — permerkimas, agresyvus šveitimas, per stiprūs plovikliai. Švelnus putų būdas viso to išvengia, todėl spalva išlieka gyva net po daugelio metų.
Kaip pasidaryti tinkamas putas
Į litrą šilto vandens įpilk po vieną valgomąjį šaukštą skalbimo priemonės ir amoniako.
Plaktuvu ar maišytuvu mažu greičiu plak tol, kol susidaro tiršta, balta, standi puta, laikanti formą. Ne vandeninga — tiršta, tarsi grietinėlė.
„Kiek plakti?” — paklausiau draugės.
„Kol puta laikosi ant šepečio ir nenuvarva, — paaiškino ji. — Jei skystis renkasi dugne, dar per anksti.”
Svarbi saugumo detalė: dirbk vėdinamoje patalpoje, nes amoniako kvapas aštrus. Ir niekada nemaišyk jo su balikliu.
Kaip tepti putas nesudrėkinant kilimo
Kilimo šepečiu paskleisk ploną putų sluoksnį — tiek, kad vos paliestų plaušą.
Judesiai trumpi, kontroliuojami. Dirbk mažomis atkarpomis, viena po kitos, kad kiekviena vieta gautų vienodą dėmesį.
Didelį kilimą geriausia mintyse padalyti į kvadratus ir eiti vieną po kito. Taip nepraleisi nė vienos vietos ir išvengsi ruožų, kurie lieka putas uždedant netolygiai.
Šepetys turi nešti tik putas, ne vandenį. Pagrindas visą laiką lieka sausas — tai ir yra viso metodo esmė.
Leisk putai padirbėti
Paskleistą putą palik ramiai kelioms minutėms.
Per tą pauzę ji atlaisvina įsigėrusį purvą ir pakelia jį į paviršių. Nejudink — tegul aktyvios medžiagos ramiai dirba per pluoštą.
Praėjus keletui minučių, paviršių švelniai nuvalyk švaria, drėgna šluoste. Kilimas iškart atrodo šviesesnis ir atgaivintas.
„O kaip greitai jis išdžiūsta?” — nustebau, kad nereikia laukti visos paros.
„Per porą valandų, — atsakė draugė. — Todėl ir mėgstu šį būdą: išvalai ryte, o vakare kilimas jau vėl po kojomis.”
Ką daryti su įsisenėjusiomis dėmėmis
Seną, atkaklią dėmę galima apdoroti pakartotinai — bet tik kai pirmasis sluoksnis jau nuvalytas, o plotas beveik išdžiūvęs.
Ant dėmės uždėk šviežių putų ir lengvai patrink sukamaisiais judesiais. Spaudimas — minimalus, kad nepažeistum plaušo ir neišplautum spalvos.
Po maždaug 15 minučių putas nuimk švaria drėgna šluoste. Prireikus pakartok, bet visada apsiribok tik ta konkrečia vieta.
Praktinis žingsnis šiam savaitgaliui: išplak putas iš šilto vandens, ploviklio ir amoniako, tada išbandyk jas mažame, paslėptame kilimo kampe. Jei spalva nepakinta ir pluoštas nešiurkštėja — valyk visą kilimą. Pamatysi, kaip senas kilimas atgauna gyvybę, o tu net nesušlapinsi grindų po juo.
