Kai parduotuvių lentynose atsirado plati nealkoholinio alaus ir kitų imitacinių gėrimų pasiūla, daugelis tėvų atsiduso su palengvėjimu – štai pagaliau alternatyva, kuri atrodo „suaugusių” ir „rimta”, bet neturi neigiamo alkoholio poveikio. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai ir specialistų įspėjimai verčia susimąstyti – ar tikrai šie produktai yra tik nekaltas pakaitalas, ar galbūt tai subtilus kelias į rimtesnes problemas, ypač augančiam vaiko organizmui?
Kas iš tikrųjų slypi nealkoholiniuose gėrimuose?
Nealkoholinis alus, sidras, vynas ar šampanas – tai ne tik vandens ir aromato mišinys. Juose dažnai glūdi:
- Minimalus alkoholio kiekis: Nealkoholiniame aluje gali būti iki 0,5% alkoholio (kai kuriose šalyse iki 0,9%)
- Didelis pridėtinio cukraus kiekis: Vienoje skardinėje nealkoholinio alaus gali būti 2-4 šaukšteliai cukraus
- Saldikliai ir kvapinosios medžiagos: Daug dirbtinių priedų, kurie imituoja alkoholinių gėrimų skonį ir aromatą
- Konservantai ir dažikliai: Chemikalai, pagerinantys produkto prekinę išvaizdą ir prailginantys galiojimo laiką
JAV mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad net vien alaus kvapas sukelia malonumo poveikį smegenyse, todėl skatina žmogų vartoti alų – nesvarbu, ar su alkoholiu, ar be jo.
Kodėl vaikams nealkoholinis alus nėra tinkamas pasirinkimas?
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Aušra Želvienė teigia: „Tai galėtų būti kelias ar vartai į alkoholio vartojimą ir pratinimąsi prie skonio, kuris vaikams nėra labai įprastas paprastai.”
Specialistai išskiria kelis pagrindinius probleminius aspektus:
- Psichologinis įpratinimas prie alkoholio kultūros
- Vaikas įpranta prie alkoholiui būdingo skonio
- Suformuojamas įprotis gerti iš specifinių pakuočių (skardinių, butelių)
- Vaikas perima ritualo elementus, būdingus alkoholio vartojimui
- Vaizdinis tapatumas su alkoholiniais gėrimais
- Nealkoholiniai gėrimai dažnai turi tą patį prekės ženklą
- Pakuotės dizainas beveik identiškas alkoholiniam produktui
- Lentynose nealkoholinis alus dažnai yra šalia tikro alaus, o ne vaikų gėrimų skyriuje
- Fiziniai neigiami aspektai
- Didelis cukraus kiekis skatina nutukimą
- Dirbtiniai priedai gali sukelti hiperaktyvumą
- Mažas, bet esamas alkoholio kiekis nėra tinkamas besivystančioms vaiko smegenims
Ką pastebi praktikai?
Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė pasidalijo savo patirtimi: „Teko kelis kartus tiesiog atimti iš vaikų būtent ir nealkoholinį alų, ir nealkoholinį sidrą. Jie atsinešdavo ir labai ramiai pasistatydavo, ir ruošdavosi pirkti.”
Ji taip pat pastebi psichologinį aspektą: „Maži vaikai nori būti suaugę, jie nori parodyti, ‘kokie čia mes kieti, kaip mes čia galime būti jau išskirtiniai’.”
Teisinė pusė: ką sako įstatymai?
Įdomu tai, kad Lietuvoje teisiškai nėra draudžiama nepilnamečiams įsigyti nealkoholinį alų prekybos centruose, nors:
- Nuo 2019 m. ugdymo įstaigose nealkoholinis alus, sidras ir vynas yra draudžiami
- Energinius gėrimus nepilnamečiams parduoti draudžiama nuo 2014 m.
- „Vaikiškas šampanas” iš parduotuvių lentynų jau išnyko dėl priimtų teisinių apribojimų
Ką pataria specialistai tėvams?
- Aiškiai nubrėžti ribas
- Paaiškinti vaikams, kad nealkoholinis alus ar sidras nėra jiems skirti gėrimai
- Neleisti formuotis įpročiui „vaikiškas alus dabar – tikras alus vėliau”
- Pasiūlyti sveikesnes alternatyvas
- Vanduo su uogomis ar vaisiais
- Natūralios šviežiai spaustos sultys, atskiestos vandeniu
- Naminis limonadas be konservantų
- Rodyti tinkamą pavyzdį
- Vaikų akivaizdoje nesieti atsipalaidavimo ar švenčių su alkoholiu ar jo imitacijomis
- Nestiprinti socialinio spaudimo, kad „rimtas” žmogus turi turėti tam tikrą gėrimą rankoje
Ekspertų nuomonės išsiskiria
Nors dauguma specialistų sutaria dėl atsargumo, nuomonės dėl draudimų griežtumo skiriasi:
Seimo narė Aušrinė Armonaitė skeptiškai vertina papildomus draudimus: „Nežinau, ar nepilnamečiai yra labai dideli to nealkoholinio alaus vartotojai. Man neteko girdėti, kad tai yra kažkokia problema. Jeigu nėra problemos, tai gal jos geriau ir nereikėtų spręsti.”
Tuo tarpu mitybos specialistė Raminta Bogušienė tvirtai įsitikinusi: „Nealkoholinio alaus skoninės savybės nuo alkoholinio faktiškai nesiskiria, todėl jis neturėtų būti prilyginamas gaiviajam gėrimui.”
Galbūt atsakymas slypi ne griežtuose draudimuose, o atsakingame vartojime ir vaikų švietimo kultūroje. Kol mokslininkai toliau tiria ilgalaikį tokių produktų poveikį, tėvams tenka svarbi užduotis – mokyti vaikus kritiškai vertinti produktus, kurie gali būti ne tik tai, kuo atrodo iš pirmo žvilgsnio.
O jūs kaip manote – ar nealkoholinis alus vaiko rankose yra nekaltas žaidimas, ar rimtas įspėjimo signalas?
