Vienas didelis tyrimas atskleidė netikėtą dalyką: kiek žmogus gyvens, geriau nuspėja ne intelektas ir ne šeimos turtai, o gebėjimas užbaigti pradėtus darbus. Skamba per paprastai? Iš tikrųjų už to slypi bruožas, kurį psichologai vadina sąžiningumu, o jo šaknys dažnai siekia vaikystės virtuvę, kur vaikas plauna savo lėkštę.
Genai, žinoma, svarbūs. Bet jie nepasako visos istorijos. Kartais tvarkingai suklota lova apie ateitį pasako daugiau nei paveldėtos ligos.
Kas iš tiesų yra tas sąžiningumas
Psichologai sąžiningumą apibūdina paprastai: tai polinkis būti organizuotam, atsakingam ir nuosekliam. Žmogus, turintis šį bruožą, užbaigia tai, ką pradeda, laikosi susitarimų ir moka suvaldyti impulsus.
Vaikystėje jis pasireiškia be didelių žodžių. Vienas vaikas žaislus po žaidimo sudeda į vietą, kitas palieka juos gulėti. Vienas atlieka pažadėtą darbą, kitas pamiršta. Būtent šie smulkūs įpročiai vėliau tampa charakterio pamatu.
Kodėl namų darbai svarbesni, nei atrodo
Čia ir įsijungia kasdieniai buities darbai. Lovos paklojimas, stalo dengimas, indų sudėjimas — visa tai reikalauja to paties: pradėti ir pabaigti.
„Kodėl aš turiu tai daryti?” — kartais niurzga vaikas. Atsakymas paprastesnis, nei atrodo: nes taip jis išmoksta, kad jo veiksmai svarbūs ir kad kiti gali juo pasikliauti.
„Pirma darbai, paskui žaidimai”, — kartodavo mama. Tada tai atrodė kaip bausmė. Dabar suprantu, kad tai buvo dovana. Asmenybės raidos tyrimai rodo tą pačią mintį — svarbi ne vienkartinė pamoka, o nuolatinis kartojimas.
Ką parodė garsusis Termano tyrimas
Vienas įspūdingiausių įrodymų atėjo iš tyrimo, pradėto dar prieš šimtą metų. Mokslininkai dešimtmečius sekė daugiau nei pusantro tūkstančio gabių vaikų, stebėdami, kaip klostosi jų gyvenimai.
Rezultatas nustebino net pačius tyrėjus. Sąžiningumas ilgesnį gyvenimą prognozavo geriau nei intelektas ar šeimos padėtis. Patikimesni, tvarkingesni, labiau save valdantys vaikai visą gyvenimą rinkosi saugesnius kelius.
Jie rečiau rūkė. Dažniau laikėsi gydytojo nurodymų. Ramiau tvarkėsi su kasdienėmis rizikomis. Maži įpročiai virto ilgais metais.
Kaip tai veikia sveikatą
Priežastis logiškesnė, nei gali pasirodyti. Sąžiningi žmonės planuoja iš anksto, laikosi rutinos ir tesi pažadus — taigi ir sau duotus.
Jie labiau linkę nerūkyti, laiku nueiti pas gydytoją, nemesti pradėto gydymo pusiaukelėje. O sveikata juk kuriama ne vienu didingu sprendimu, o tūkstančiu mažų, pasikartojančių pasirinkimų.
Toks žmogus lengviau sveikai maitinasi, pakankamai miega ir suvaldo stresą. Kiekvienas šių įpročių atskirai atrodo nereikšmingas. Kartu jie prideda metų.
O jei vaikystėje darbų vengei?
Gera žinia: sąžiningumas nėra užrakintas amžiams. Tyrimai rodo, kad jį galima stiprinti kaip bet kurį įgūdį — kartojimu.
Ateiti laiku. Suplanuoti savaitės valgius. Patikimai atlikti tai, kas pažadėta. Iš pažiūros smulkmenos, bet būtent jos po truputį keičia elgesį.
„Man jau per vėlu keistis”, — pasiteisina daugelis suaugusiųjų. Iš tikrųjų per vėlu nebūna. Kiekvienas užbaigtas darbelis, kad ir menkiausias, yra dar viena plyta į stipresnį, sveikesnį gyvenimą.
O jūsų vaikystės lova būdavo paklota ar palikta suglamžyta?
