Vieną popietę į Lietuvos sveikatos gimnaziją atvyko mikrobiologijos studentų grupė. Atsinešė tepinėlių rinkinį.

Patikrino mokytojų telefonus. Pirmininko durų rankeną. Skalbimo mašinos guminį sandariklį.

Rezultatai paskelbti per renginį. Telefonas — bakterijų lyderis. Daugiau nei tualeto sėdynė. Daugiau nei virtuvinis pjaustymo lentelė.

Niekas nenustebo. Visi tiesiog šiek tiek pakeitė rankose laikymo poziciją.

Telefonas — gyvensenos centras, ne tik įrankis

Telefono ekraną liečiame vidutiniškai du tūkstančius kartų per dieną.

Jis keliauja su mumis į tualetą. Į virtuvę. Per pietus restorane. Į prekybos centrą. Klinikose. Stotelės sėdynėse.

Bet kalbant apie valymą — daugumai sustoja prie ekrano nuvalymo, kai pirštai pradeda likti spaudimo žymes.

— Tai didžiausia higienos paslėpta problema, — paaiškino mikrobiologė Dalia, kuri konsultuoja sveikatos institucijas. — Ne todėl, kad telefonas pavojingas. Todėl, kad jį glaudžiai liečiame veidu.

Skambučiai, „selfie”, paviršius prie ausies — visa tai perduoda mikroorganizmus tiesiai į veidą, kur oda plonesnė, lengviau patenka į organizmą per nosį, lūpas, akis.

Tinkamas valymas — vienas du kartus per savaitę su drėgna mikropluošto šluoste, lengvai sušlapinta. Ne dezinfekanto purškiklio purslais — taip galima pažeisti ekrano dangą.

Klaviatūra — duobė, į kurią krenta viskas

Antras objektas, su kuriuo žmogus liečiasi kelias valandas per dieną.

Tarp klavišų — trupiniai nuo pietų prie kompiuterio. Plaukai. Dulkės. Mažos kūno odos dalelės. Drėgmė nuo prakaitavusių pirštų.

Visa tai sukuria idealią aplinką bakterijoms.

Klaviatūros valymas — kartą per mėnesį. Apvertus aukštyn kojomis, lengvai pakratyti, kad iškristų stambūs trupiniai. Suspausto oro skardinė tarp klavišų. Drėgna mikropluošto šluostė ant viršaus.

Mechaninių klaviatūrų savininkams — kartą per pusmetį išimti klavišus ir nuplauti šepečiu. Tai darbas pusvalandžio, bet skirtumas pastebimas.

Šviesos jungikliai ir durų rankenos

Trečias slaptas židinys. Kasdien liečiame dešimtimis kartų. Niekada — neapvalome.

Po peršalimo banglūnės šeimoje, šie paviršiai yra pagrindiniai virusų pernešėjai. Vienas šeimos narys serga — visi jį ant durų rankenos randa.

Sprendimas paprastas. Kartą per savaitę — apgailestaujamoji servetėlė ant visų jungiklių, durų rankenų, šaldytuvo durų, mikrobangų krosnelės klavišų.

Ne kasdien — tai per daug, ypač jei ramus laikas. Bet kasysavaitę, sekmadienio rytą prieš kavos puodelį — penkias minutes pasivaikščiojimo per visus svarbius taškus.

Skalbimo mašina — drėgna pelėsio aplinka

Štai detalė, kuri stebina labiausiai.

Skalbimo mašina, kurioje plauname drabužius, pati gali skleisti pelėsio kvapą. Guminis sandariklis durų ribose — tobula vieta pelėsiui augti. Šilta, drėgna, tamsu.

Po kelių mėnesių pradeda pastebėti, kad švieži drabužiai turi keistą kvapą. Tai pelėsio sporos, persiduodančios per drėgną aplinką.

Sprendimas: kartą per mėnesį tuščia karšto vandens programa be drabužių, vietoj skalbiklio — stiklinė baltojo acto. Plius kartą per mėnesį rankomis šluostau guminį sandariklį. Po kiekvieno skalbimo — palieku dureles atviras pora valandų.

Daugkartiniai krepšiai ir vandens butelis

Du objektai, kuriuos pirkome ekologijos sumetimais — bet kurie patys gali būti higienos problema.

Medžiaginis pirkinių krepšys nešioja žaliavą iš parduotuvės. Tarp jo gijų lieka mėsos sultys, daržovių žemės. Sprendimas — skalbti kartą per savaitę šešiasdešimties laipsnių programoje.

Vandens butelis, kurį nešiojame visą dieną — drėgnas vidus, dažnai liečiamas burna. Ten formuojasi biofilmas — bakterijų sluoksnis. Plovimas kasdien karštu muiluotu vandeniu, kartą per savaitę nušveisti vidų butelių šepečiu.

Trumpas savaitinis sąrašas

Sekmadienio rytą, prieš kavą:

Telefonas — drėgna šluoste. Du kartus per savaitę.

Šviesos jungikliai, durų rankenos — antibakterinė servetėlė. Vieną kartą per savaitę.

Vandens butelis — kruopštus plovimas su šepečiu.

Pirmadienio vakarui — pirkinių krepšiai į skalbimo mašiną.

Kartą per mėnesį — skalbimo mašinos pati išplaunama. Klaviatūra — pakratyti ir nušluostyti.

Penkios minutės darbo per savaitę. Skirtumas — kelis peršalimus mažiau per metus.