Sėdėjau virtuvėje, geriau arbatą iš maišelio ir skundžiausi, kad vakare negaliu užmigti. Mama pažiūrėjo ir pasakė: „Močiutė tokių problemų neturėjo. Žinai kodėl? Nes ji niekada negėrė tuščios arbatos.”
Prisėdo ir per valandą išdėstė viską, ką atsimena iš močiutės virtuvės. Kiekvienai dienai – kitas priedas. Kiekvienai nuotaikai – kitas puodelis. Fitoterapeutė Aldona Mačiulienė, su kuria vėliau pasitikrinau, patvirtino: „Jūsų močiutė darė tiksliai tai, ką šiandien rekomenduojame. Tik be sudėtingų pavadinimų.”
Rytui – mėta ir čiobrelis
Aldona pradėjo nuo ryto: „Mėta atgaivina mintis ir palengvina virškinimą po pusryčių. Čiobrelis – stiprina organizmą, ypač šaltuoju metu.” Močiutė darydavo paprastai: po šakelę kiekvienos žolelės į puodelį, užpildavo karštu vandeniu ir leisdavo pastovėti penkias septynias minutes.
„Jei norite stipriau – čiobreliui tinka verdantis vanduo ir ilgesnis plikymas, iki septynių dešimties minučių,” – patikslino Aldona. – „Mėta geriau veikia su šiek tiek atvėsusiu vandeniu – per karštas griauna mentolį.”
Močiutė pridėdavo citrinos griežinėlį ir šaukštą medaus. „Ne todėl, kad taip gražiau,” – sakė mama. – „O todėl, kad vitaminas C ir medus sustiprina viską dvigubai.”
Vakarui – levanda ir ramunėlės
Prieš miegą močiutė visada gerdavo kitą puodelį. Ramunėlės ir levanda – kartu. „Ramunėlės ramina, levanda siunčia signalą smegenims, kad laikas ilsėtis,” – aiškino Aldona. – „Kartu jos veikia stipriau nei kiekviena atskirai.”
Čia svarbus niuansas: švelnioms gėlėms reikia žemesnės temperatūros. Ne verdančio vandens, o truputį atvėsusio – kad aromatas ir naudingos medžiagos nesubyrėtų. Plikymo laikas – trys penkios minutės, ne ilgiau.
Mama sakė, kad močiutė po tokio puodelio užmigdavo per dešimt minučių. Aš pabandžiau – ne per dešimt, bet per dvidešimt tikrai. Lyginant su valanda vartymosi – tai jau pergalė.
Erškėtuogė ir rožių žiedlapiai – savaitgalio ritualas
Trečias derinys buvo močiutės savaitgalio specialitetas: erškėtuogės, per naktį užplikytos termose, su rožių žiedlapiais. „Erškėtuogė turi tiek vitamino C, kad vienas puodelis ryte pakeičia kavą,” – sakė Aldona. – „Rožių žiedlapiai prideda aromato ir ramina nervų sistemą.”
Močiutė termosą paruošdavo vakare – saują erškėtuogių, kelias džiovintas rožes, karštą vandenį – ir ryte turėdavo paruoštą gėrimą. „Per naktį viskas atiduoda tai, ką turi,” – aiškino mama. – „Ryto puodelis būdavo toks aromatingas, kad visas namas kvepėdavo.”
Aldona pridūrė: „Arbatinis šaukštelis džiovintų žolelių vienam puodeliui – tai standartinė proporcija. Jei dedatę daugiau – skonis kartus, ne stipresnis.”
Dabar mano spintelėje stovi penki stiklainiai su džiovintomis žolelėmis. Rytas, vakaras, savaitgalis – kiekvienam laikui savo puodelis. Kaip sakė mama: „Močiutė neturėjo receptų knygos. Ji tiesiog žinojo.”
