Trejus metus mano vyšnia žydėjo, bet vaisių beveik nebuvo. Dešimt penkiolika uogų per sezoną – ir tas ne visada.
Skundžiausi kaimynui Algirdui, kuris savo sode turi keturias vyšnias ir kiekvieną vasarą renka kibirais. Jis pasiklausė, pagalvojo ir paklausė: „O kiek vyšnių turi?” Atsakiau – vieną. Jis papurtė galvą: „Tai ir yra tavo problema.”
Paaiškėjo, kad aš padariau beveik viską ne taip. Ir Algirdas – pomologas iš pašaukimo, nors visą gyvenimą dirbo visai kitą darbą – per vieną popietę man išdėstė viską, ką reikėjo žinoti.
Kodėl viena vyšnia neduoda derliaus
„Dauguma saldžiųjų vyšnių negali apsidulkinti pačios,” – aiškino Algirdas. – „Joms reikia kitos veislės šalia. Bičių ir vėjo dėka žiedadulkės keliauja nuo vieno medžio ant kito – ir tik tada užsimezga vaisiai.”
Jo patarimas buvo konkretus: pasodinti antrą vyšnią, kitos veislės, ne toliau nei dešimties metrų atstumu. Gali būti ir rūgščioji vyšnia – ji puikiai tinka kaip apdulkintoja saldžiajai. „Dvi vyšnios – tai ne du medžiai. Tai sistema,” – sakė jis.
Kitą pavasarį pasodinau antrą vyšnią – rūgščiąją, kaip Algirdas liepė. Jau antrais metais pirmoji vyšnia pražydo dukart gausiau. Trečiais – rinkau vaisius kibirais.
Vieta, dirva ir pelenai
Algirdas pabrėžė tris dalykus: saulė, drenažas ir tręšimas. „Vyšnia mėgsta rytinę–vidurdienio saulę. Jei medis stovi šešėlyje po pietų – nieko baisaus. Bet ryto saulės turi būti daug,” – sakė jis.
Dirva – lengva, puri, ne per rūgšti. Jokio užmirkimo – vyšnios šaknys nuo stovinčio vandens supūva per vieną lietingą vasarą. „Jei tavo sklype žemai – kelk lysvę arba sodink aukščiau,” – patarė kaimynas.
O dėl tręšimo Algirdas buvo kategoriškas: „Pavasarį – puodelis persijotų medžio pelenų aplink kamieną. Tai kalio, fosforo ir mikroelementų bomba. Puodus kompostinė arbata – šaukštu per mėnesį, tris kartus per sezoną. Ir jokio azoto pertekliaus – azotas augina lapus, ne vaisius.”
Genėjimas, kuris keičia skonį
Paskutinis Algirdo patarimas buvo apie genėjimą. „Rudenį arba ankstyvą pavasarį – retink lają,” – sakė jis. – „Pašalink šakas, kurios auga į vidų arba kertasi. Turi matytis dangus pro viršūnę.”
Kai į lają patenka daugiau šviesos ir oro, vaisiai noksta tolygiau, oda būna sausesnė, grybinės ligos rečiau kabinasi. „Ir svarbiausia – saulės nubrandinti vaisiai yra saldesni,” – pridūrė kaimynas. – „Tai ne mitas. Tai fotosintezė – kuo daugiau šviesos, tuo daugiau cukraus uogoje.”
Šį sezoną bus penkti metai, kai auginu pagal Algirdo sistemą. Dvi vyšnios, pelenai, komposto arbata, retinimas. Iš tos pačios vyšnios, kuri anksčiau duodavo dešimt uogų, dabar renku po tris keturis kilogramus. Kaip sakė kaimynas: „Vyšnia nėra kaprizinga. Ji tik nori, kad darytum teisingai.”
