Nuplėšiau gabalą statybinės juostos, apvyniojau aplink obelies kamieną lipniąja puse į lauką ir palaukiau. Po valandos — nė vienos skruzdėlės virš juostos. Po dienos — medžio viršūnėje tuščia.
O savaitę prieš tai žiūrėjau, kaip kolonos jų marširuoja aukštyn ir žemyn kamienu, nešdamos amarus tiesiai ant jaunų lapelių.
Kodėl skruzdėlės ant medžio — tikroji problema
Pačios skruzdėlės medžiui didelės žalos nedaro. Jos nepuola žievės, negraužia šaknų ir nesikasa po medžiu. Bet jos veisia amarus — ir tai keičia viską.
Amarai siurbia jaunų lapelių sultis ir alina augalą. O skruzdėlės juos aktyviai saugo, nes minta jų saldžiomis išskyromis. Tai simbiozė, kuri naudinga abiem pusėms — bet ne jūsų medžiui. Kuo daugiau skruzdėlių — tuo daugiau amarų. Kuo daugiau amarų — tuo silpnesnis augalas, mažiau derliaus ir daugiau pažeistų lapų.
„Galvojau, kad problema yra amarai. Purkščiau nuo jų. Bet kol skruzdėlės turėjo kelią aukštyn — amarai grįždavo per savaitę” — pasakojo sodininkas, kuris šią pamoką išmoko per tris sezonus.
Statybinė juosta — paprasčiausias barjeras
Plati statybinė juosta, apvyniota aplink kamieną lipniąja puse į lauką, sukuria mechaninę kliūtį, kurios skruzdėlės paprasčiausiai neperžengia. Jos priartėja prie lipnaus paviršiaus, supranta, kad kelio nėra, apsisuka ir grįžta žemyn. Tai ne spąstai — tai barjeras.
Galima naudoti ir dvipusę lipnią juostą. Svarbiausia — kad juosta gerai priglustų prie žievės ir neliktų tarpelių, pro kuriuos vabzdžiai galėtų prasmukti apačia. Ypač jaunų trešnių, obelų ir slyvų kamienuose, kur žievė dar lygi, juosta laikosi puikiai.
Nepainiokite šio metodo su kambarinėmis musgaudėmis — tos lauke greitai apsivelia dulkėmis ir nustoja veikti. Vienam sezonui šio metodo per akis užtenka. Kaina — keliasdešimt centų. Sudėtingumas — nulis.
„Apvyniojau per penkias minutes. Ir visą vasarą neturėjau jokių amarų viršūnėje” — pridūrė jis.
Sintepono „sijonukas” — kai juosta netinka
Jei žievė labai nelygiai ir juosta neprilipta — yra alternatyva. Purus sinteponas, ta pati medžiaga, kuri naudojama pagalvėms ar striukėms, sukuria barjerą, kuris veikia visai kitaip nei lipni juosta.
Gabalą sintepono apglėbti aplink kamieną maždaug pusės metro aukštyje nuo žemės. Per vidurį tvirtai apvynioti virvele ar vielute. Viršutinė ir apatinė dalys turi likti purios — kaip minkštas sijonas aplink kamieną.
Skruzdėlės nekenčia šios tekstūros. Jų mažos kojelės veliasi puriuose plaušeliuose ir pereiti barjero jos paprasčiausiai negali. Uždėjus sijonuką, beliks tik nurinkti tas skruzdėles ir amarus, kurie jau buvo spėję užlipti aukščiau.
Ko niekada nedaryti
Purškiami statybiniai ar cheminiai klijai tiesiai ant žievės — griežtai ne. Jie gali nudeginti medžio audinius, pažeisti žievę ir atverti kelią grybelinėms ligoms. Jei naudojate specialų sodo tepalą — pirma apvyniokite kamieną apsaugine popieriaus ar plėvelės juosta, ir tik ant jos tepkite lipniąją masę. Taip medis lieka sveikas, o barjeras veikia.
„Kaimynas purškė klijus tiesiai ant vyšnios. Žievė po mėnesio pradėjo luptis. Medis daugiau nebevedė” — pasakė jis tyliai.
Kelios minutės darbo. Gabalas juostos ar sintepono. Ir vaismedžiai galės visą vasarą auginti derlių, o ne maitinti svetimus amarus.
