Mamos virtuvėje nė viena kempinė nekeliaudavo tiesiai į šiukšlių kibirą. „Palauk, ji dar ne mirusi”, — sakydavo, atimdama iš manęs suplyšusią, ir kažkur ją pritaikydavo.
Ilgai maniau, kad tai tik senas taupumo įprotis. Kol pati pamačiau, kiek darbų gali atlikti kempinė, kurią daugelis nė nepažvelgę išmestų.
Skylėta — dar ne beviltiška. Tik reikia žinoti, kur ją dėti.
Pirmiausia švara, tik paskui panaudojimas
Sena kempinė saugi tik tada, kai išvalyta. Prieš duodama jai antrą gyvenimą, gerai išplaunu ir trumpai pakaitinu mikrobangų krosnelėje — taip sumažėja bakterijų.
„Užuosk. Jei dvokia — mesk”, — mokydavo mama, ir geresnio testo iki šiol neradau. Patikrinu, ar nėra kvapo, spalvos pakitimų, ar kraštai nebyra. Jei kempinė sveika — dirbs toliau. Jei jau ima irti ar nebesiplauna švariai, keičiu nedelsdama, be jokio gailesčio.
Drėgmės rezervuaras vazonui
„Įdėk į vazoną — rečiau laistysi”, — patarė mama, ir buvo teisi. Švarią kempinės gabalą įkerpu pagal indo dydį ir uždengiu žeme prieš sodindama.
Ji sugeria vandens perteklių po laistymo ir lėtai atiduoda jį dirvai, kai ši ima džiūti. Šaknys nebemirksta permirkusioje žemėje, o drėgmė laikosi tolygiau. Užimtiems augalų mylėtojams tai reiškia viena: laistyti galima rečiau, o gėlės vis tiek nenukenčia.
Lankstus šaltas kompresas
Šito nesitikėjau, bet veikia puikiai. Kempinę pamirkau švariame vandenyje, įdedu į sandarų maišelį ir užšaldau, kol sutvirtėja.
Prireikus suvynioju į audinį ir uždedu ant skaudančio raumens ar sumušimo. Kadangi kempinė lieka minkšta, ji prisitaiko prie kūno geriau nei kietas ledo paketas ir nevarva. Vieta aplink lieka sausa, o palengvėjimas — toks pat.
Įrankis sunkiai pasiekiamiems kampams
Ketvirtas darbas — siauri plyšiai. Kempinės kraštą įpjaunu mažais dantukais ir gaunu lankstų šepetuką.
Toks kraštas lengvai įslysta į langų bėgelius, palei čiaupo pagrindą, į siūlių linijas. Šiek tiek sudrėkinta kempinė pakelia dulkes nebraižydama paviršiaus. Ten, kur šluostė nelenda, ši suplyšusi pagalbininkė susitvarko be vargo.
Tad prieš mesdami kitą kempinę, stabtelkite. Pauostykite, patikrinkite kraštus — ir jei ji dar sveika, duokite jai vieną iš šių darbų. Mama buvo teisi: labai dažnai ji tikrai dar ne mirusi.
