Močiutės virtuvėje visada kabojo lašinių bryzas. Ji atsipjaudavo ploną riekelę, užbarstydavo druska ir dėdavo ant juodos duonos. Ir niekada nesirgo širdimi.
Ilgai galvojau, kad tai tik senų laikų įprotis, kurio šiandien geriau atsisakyti. Lašiniai juk riebūs. Kaloringi. Atrodo kaip viskas, ko dietos liepia vengti.
Bet keturi mitybos specialistai sako, kad vaizdas ne toks vienareikšmis. Riebalai savaime nėra priešas — svarbu forma, kiekis ir tai, kaip juos valgai.
Ką iš tiesų turi lašiniai
Lašiniai — tradiciniai kiaulienos riebalai, išlydyti iš nugaros ar pilvo sluoksnio. Jų sudėtis beveik vien riebalai, o baltymų ir angliavandenių — vos pėdsakai.
Energijos juose daug: apie 900 kalorijų šimte gramų. Todėl porcijos dydis čia lemia viską.
Bet yra ir kita pusė. Lašiniuose slypi arachidono rūgštis — omega-6 riebalų rūgštis, dalyvaujanti normalioje ląstelių veikloje. Taip pat nedideli kiekiai vitaminų A, D, E ir seleno.
„Tai nėra stebuklingas maistas, bet ir ne tuščios kalorijos”, — sako mitybininkė Vilma. „Problema prasideda tik tada, kai dingsta saikas.”
Kiek galima valgyti nepakenkiant
Čia ir slypi visa esmė. Specialistai pataria porcijas laikyti mažas — apie 20 gramų per dieną ir ne dažniau kaip tris kartus per savaitę.
Toks kiekis telpa į subalansuotą mitybą, jei sočiųjų riebalų iš kitų šaltinių nepersistengi. Lašiniai kaloringi, tad net plona riekelė prideda nemažai energijos.
Vilma pridūrė, kad svarbiausia — nuoseklumas. Ne visiškas atsisakymas, o protingas ribojimas. Būtent tai leidžia tradiciją išlaikyti nekenkiant širdžiai ir kraujagyslėms.
Kodėl žali arba sūdyti lašiniai geriausi
Ne visos formos vienodos. Žali arba lengvai sūdyti lašiniai laikomi geresniu pasirinkimu, nes išsaugo daugiau natūralių medžiagų.
Šviežioje ar sūdytoje riekelėje lieka ir arachidono rūgštis, ir vitaminai A, D, E, ir selenas. O ilgai kaitinant šių medžiagų smarkiai sumažėja.
Kepti lašiniai — visai kita istorija. Aukšta temperatūra ne tik nualina maistinę vertę, bet ir gali pridėti kenksmingų junginių. Todėl senoji tradicija — plona sūdyta riekelė ant duonos — pasirodo esanti ir skaniausia, ir protingiausia.
Ekspertai pastebi dar vieną smulkmeną: nedidelė porcija gali paskatinti tulžies tekėjimą ir taip padėti virškinimui.
Kada geriau susilaikyti
Visgi tai nėra leidimas valgyti lašinius kilogramais. Šie teiginiai kalba apie galimą naudą, ne apie gydomąjį poveikį.
Jei sergi širdies ir kraujagyslių ligomis arba stebi sočiuosius riebalus dėl gydytojo nurodymo, riekelę verta apgalvoti atskirai. Universalios taisyklės čia nėra.
Bet žmogui be tokių apribojimų maža sūdyta lašinių riekelė kartą per kelias dienas — ne nuodėmė. Greičiau priešingai.
Persivalgymo testas paprastas: jei po lašinių jautiesi sunkiai, porcija buvo per didelė. Jei sotus ir ramus — pataikei. Būtent taip močiutė ir valgydavo. Po truputį, be skubos, ir niekada per daug.
