Pelynas auga pakelėse, laukų pakraščiuose, senosiose sodybose. Daugelis pro jį praeina net nepastebėję. O tie, kurie pastebėdavo — močiutės, kaimo žolininkai, senos vaistažolių knygos — žinojo vieną dalyką: ši žolė gydo, bet tik tada, kai vartojama trumpai ir saikingai.
„Mano teta gerdavo pelyno arbatą po savaitę prieš pavasarį,” papasakojo Birutė, žolininkė iš Dzūkijos. „Ir visada sakydavo — daugiau nei savaitę negalima. Po to reikia ilsėtis.”
Kodėl? Atsakymas slypi pačioje augalo prigimtyje.
Nauda, kuri ateina su sąlyga
Pelyno kartžiosios medžiagos, eteriniai aliejai ir antibakteriniai junginiai turi realų poveikį. Saikingai vartojamas pelynas gali palaikyti virškinimą, padėti kepenims atlikti savo darbą ir veikti kaip natūralus tonikas organizmui po žiemos ar ilgo periodo be aktyvaus judėjimo.
Bet „saikingai” čia reiškia labai konkrečiai. Pusė arbatinio šaukštelio džiovintų lapų ar žiedų. Užpilama vandeniu, kurio temperatūra šiek tiek žemesnė nei verdančio — apie 80 laipsnių. Palaikoma penkias–septynias minutes. Perkošiama. Geriama lėtai ir šiltai.
„Tai ne arbata, kurią gali pilti kaip ramunėles,” ramiai pasakė Birutė. „Čia vaistažolė. Ir dozė turi ribą.”
Klaida, kurią daro daugelis
Problema prasideda tada, kai žmogus pajunta naudą — ir nusprendžia, kad daugiau bus dar geriau. Padidina dozę. Pradeda gerti kasdien be pertraukos. Po kelių savaičių atsiranda tai, ko nesitikėjo.
Skrandžio diskomfortas. Pykinimas. Apetito stoka. Kartais — silpnumas ir svaigulys. Pelyno eteriniai aliejai, ypač tujonas, ilgai vartojami gali apsunkinti kepenis ir sudirginti nervų sistemą.
„Viena moteris gėrė pelyno arbatą tris savaites be pertraukos,” pridūrė žolininkė. „Atėjo ir sakė — viskas kartoja, pilvas skauda, energijos nėra. O buvo įsitikinusi, kad žolė turi padėti.”
Padėjo — pirmą savaitę. Po to pradėjo kenkti.
Tinkamas režimas: savaitė vartojimo, savaitė be
Daugelis žolininkų laikosi to paties principo: septynios dienos pelyno arbatos — septynios dienos pertraukos. Kartoti galima, bet tik jei organizmas reaguoja gerai ir nėra jokio diskomforto.
Ši ciklinė sistema leidžia organizmui pasinaudoti kartžiosiomis medžiagomis, tačiau neleidžia kauptis toms, kurios ilgainiui tampa toksiškos. Pelynas nėra kasdienis palydovas kaip ramunėlių ar mėtų arbata. Jis labiau panašus į stiprų instrumentą, kurį paimi, kai reikia, ir padedi atgal, kai darbas baigtas. Naudoti ilgiau, nei organizmas prašo — reiškia peržengti ribą, kurios žolė neatleidžia.
Kokybiški džiovinti lapai ar žiedai turėtų būti švarūs, sausi ir be pelėsio. Geriausia rinkti toli nuo kelių arba pirkti iš patikimų žolininkų.
Kas turėtų pelyno visiškai atsisakyti
Nėščiosios ir žindančios — be jokių išlygų. Žmonės su kepenų sutrikimais, epilepsija ar lėtinėmis nervų sistemos ligomis — taip pat. Vaikams pelyno arbata netinkama. Pelyno negalima derinti su vaistais, kurie apkrauna kepenis — alkoholiu, paracetamoliu, kai kuriais antibiotikais.
Jei po puodelio atsiranda mėšlungis, nuolatinis pykinimas ar svaigulys — žolelę reikia tuoj pat nutraukti ir kreiptis į gydytoją.
Ar jūsų namuose pelyno arbata buvo viena iš tų senų žolelių, kurias kas nors gerdavo pavasarį? Ir ar kas nors pasakė, kada reikia sustoti?
