Ryte prie miltų maišo pamačiau kelis mažus juodus grūdelius. Šalia — nugraužtas kartono kampas ir plona pjuvenų dulkė. Naktį virtuvėje kažkas šeimininkavo. Spąstų parduotuvėje nebuvo, o laukti nesinorėjo — juk pelės dauginasi žaibiškai.
Pasirodo, veiksmingą gaudyklę galima susukti per penkias minutes iš to, kas jau stovi sandėliuke. Reikia tik gilaus kibiro, vandens ir saujos druskos.
Kodėl pelės renkasi būtent tavo namus
Peles traukia trys dalykai: maistas, šiluma ir pastogė. Todėl daugiausia jų būna palėpėse, rūsiuose ir sandėliukuose, kur ramu ir yra ką graužti.
Pamačius pirmuosius ženklus, delsti nevalia. Pelės teršia paviršius, graužia laidus ir gali platinti ligas, o viena pora per sezoną palieka dešimtis palikuonių. Todėl viena naktinė peliūkštė greitai tampa nuolatine gyventoja, jei tik leidi jai įsikurti.
„Kol dūsavau, kad tik viena peliūkštė, jų prisiveisė visas būrys, — atsiduso kaimynas. — Reikėjo veikti tą pačią dieną.”
Paprastas kibiro spąstas iš to, ką turi
Pasiimk gilų kibirą, iš kurio pelė neišliptų. Pripilk jį beveik iki viršaus vandens ir įberk maždaug tris puodelius druskos — ji slopina kvapą ir neleidžia vandeniui greitai gesti.
Paviršių tolygiai uždenk storu medžio drožlių ar pjuvenų sluoksniu, kad skystis pasislėptų ir atrodytų kaip tvirtas pagrindas. Viduryje uždėk truputį masalo — sėklų, riešuto ar aliejumi pateptą duonos gabalėlį.
Pelė užšoka ant tariamai tvirto paviršiaus, drožlės prasiskiria, ir ji atsiduria vandenyje. Svarbu: tokį kibirą statyk tik ten, kur nepasieks naminiai gyvūnai ir vaikai — tai skęsdinantis spąstas, todėl vieta turi būti visiškai saugi. Rytą kibirą patikrink ir, jei reikia, atnaujink masalą.
Kur statyti, kad tikrai suveiktų
Spąstas veikia geriausiai ten, kur pelės jau vaikšto: palėpėje, rūsyje, už šaldytuvo ar palei sienas ir lentynas.
Pelės mėgsta kraštus ir slaptus takelius, o ne atvirą kambario vidurį. Prie kibiro krašto atremk siaurą lentelę ar pagaliuką — taką, kuriuo graužikas lengvai užliptų.
„Statyk palei sieną, ne per vidurį — pelė niekada neis atviru lauku,” — pamokė senas ūkininkas. Masalo kvapą nukreipk į tą pusę, iš kurios pelė ateis. Vieno kibiro dažnai neužtenka: pastatyk kelis skirtingose vietose, kad padengtum visus pagrindinius takus.
Ramiose vietose spąstas lieka nejudinamas ir dirba visą naktį.
Kaip neleisti pelėms sugrįžti
Sugavus aktyvias peles, svarbiausia — pašalinti tai, kas jas viliojo. Maistą laikyk sandariuose, kietuose induose, trupinius nuvalyk kasdien, o gyvūnų ėdalo nepalik ant grindų per naktį.
Užsandarink sienų plyšius, vamzdžių angas ir suplyšusius tinklelius patvaria medžiaga — pelė prasispraudžia pro stebėtinai mažą plyšį. Rūsiuose ir palėpėse sumažink netvarką: krūvos skudurų ar popieriaus — puiki vieta lizdui.
„Tėvas sakydavo: neužkimši skylės — gaudysi peles amžinai,” — prisiminiau, kišdamas kimštuką į plyšį po vamzdžiu. Kaip laikiną atbaidymo priemonę palei slenksčius gali pabarstyti persijotų medžio pelenų, o drėgmės nuotėkius sutaisyk nedelsdamas — vanduo pelėms toks pat svarbus kaip maistas.
Kada jau reikia specialisto
Jei ir po gaudymo bei plyšių užsandarinimo šnarėjimas sienose nesiliauja, atsiranda naujų išmatų ar kvapo — ženklas, kad užkratas didesnis, nei matai.
Tada verta kviesti kenkėjų kontrolės specialistą. Jis suras paslėptas patekimo vietas, nustatys lizdavietes ir panaudos tikslines priemones ten, kur naminiai spąstai nebepadeda.
Pradėk nuo paprasto: šįvakar pastatyk kibirą palei sieną, rytoj užkimšk pirmą rastą plyšį. Dažniausiai kelių tokių vakarų pakanka, kad namuose vėl liktum tik tu.
