Kodėl svečias, peržengęs jūsų slenkstį, pauosto orą, o jūs nieko neužuodžiate?
Atsakymas nemalonus, bet paprastas. Uoslė prisitaiko per maždaug penkiolika minučių — nervų sistema nustoja siųsti signalą apie kvapą, kuris nesikeičia. Savo namų kvapo mes negirdime tiesiog todėl, kad jame gyvename.
Todėl priežasčių ieškoti tenka ne nosimi, o sąrašu. Ir keturiose vietose jos slepiasi dažniausiai.
Šiukšliadėžė, kuri kvepia net tuščia
Kvapas sklinda ne tik iš maišo turinio.
Skysčiai prasiskverbia pro maišo raukšles ir nusėda ant paties konteinerio dugno. Ten jie džiūsta, sluoksniuojasi ir kvepia toliau — dar ilgai po to, kai maišas išneštas.
Kartą per savaitę tuščią kibirą verta išskalauti karštu vandeniu, nusausinti popieriniu rankšluosčiu ir palikti atvirą, kol visiškai išdžius. Ant dugno, po maišu, galima pabarstyti šaukštą sodos.
Ir dar viena smulkmena. Dangtelio guma iš vidaus — vieta, kurios nevalo beveik niekas.
O kriauklės sifonas po plautuve kvepia tada, kai vanduo jame išgaruoja. Nenaudojamoje svečių vonioje užtenka kartą per savaitę paleisti čiaupą dešimčiai sekundžių.
Šaldytuvas, kuriame kažkas pasislėpė
Kvapas šaldytuve prasideda nuo to, kas nematoma — nuo išsiliejusio sulčių lašo po stalčiumi, nuo neuždengto patiekalo, nuo daržovės, nusiritusios į kampą.
Pirmiausia išimama viskas, kas pasibaigusio galiojimo. Tada apžiūrimos visos lentynos, o stalčiai — ištraukiami visai.
Lipnios liekanos nuvalomos acto arba sodos tirpalu. Abu neutralizuoja kvapą, o ne uždengia jį.
Lentynos prieš sudedant maistą turi būti visiškai sausos.
— Drėgna lentyna po savaitės kvepės labiau nei prieš valymą, — pasakė moteris, dvidešimt metų dirbanti restorano virtuvėje.
Ir dar: uždaryti indai. Vakarykštė žuvis atvirame dubenyje per naktį persmelkia sviestą, sūrį ir viską, kas guli greta.
Rankšluosčiai, kurie džiūsta susilankstę
Ant kabliuko pakabintas rankšluostis nedžiūsta. Jis pūva lėtai.
Drėgnas audinys, sulankstytas per pusę, viduje išlaiko drėgmę parą ar ilgiau. Būtent ten atsiranda tas aitrus, gaižus kvapas, kurį pajuntame prisilietę prie skruosto.
Rankšluostį reikia išskleisti per visą ilgį — ant kopėtėlių ar skersinio, ne ant kabliuko. Vonios kilimėlį po dušo pakelti, o ne palikti gulėti ant grindų.
Po kiekvieno dušo vonia išvėdinama, nesvarbu, ar yra ventiliatorius.
Skalbti kartą per savaitę. Skalbimo mašinos guminis žiedas — nusausinti po kiekvieno ciklo, o durelės paliekamos pravertos.
Išskalbti drabužiai, palikti būgne per naktį, kvepės pelėsiu jau kitą rytą. Tai ne skalbiklio, o laiko klausimas.
Batai, kurie neturėtų stovėti poromis
Batas džiūsta iš vidaus, o ne iš išorės.
Nuavus jį reikia atsegti ar atleisti raištelius ir palikti stovėti gerai vėdinamoje vietoje, ne uždaroje spintelėje.
Vidpadžiai išimami ir džiovinami atskirai — būtent jie sugeria didžiąją dalį drėgmės. Į vidų per naktį galima suberti šaukštą sodos ar druskos.
Ir dar viena taisyklė, kurią sportininkai žino nuo vaikystės: tos pačios poros dvi dienas iš eilės neavėti. Batui reikia paros išdžiūti visiškai.
Kojinės — kasdien naujos. Čia diskusijų nėra.
Senelis sakydavo, kad namuose neturi kvepėti nei gėlėmis, nei chemija — namuose turi nekvepėti niekuo. Tada, sakydavo jis, ir žmogus jaučiasi kaip namie, o ne kaip svečias parduotuvėje.
Jis kasryt penkioms minutėms atidarydavo visus langus. Net sausį.
