Kada paskutinįkart keitei tualeto šepetį? Jei negali prisiminti — greičiausiai jau seniai laikas.
Šepetys nėra amžinas. Jo šereliai turi likti standūs ir tolygūs, kitaip jis tik stumdo nešvarumus, o ne valo. Taisyklė paprasta: keisk jį vos pastebėjęs pirmą aiškų nusidėvėjimo ženklą. Tik daugelis tų ženklų nepastebi arba nekreipia dėmesio, o tas pats šepetys keliauja iš mėnesio į mėnesį, kol tampa labiau bakterijų nešiotoju nei valymo įrankiu.
Kada keisti
Šepetį metas keisti, kai šereliai praranda standumą, išsilenkia, šeriasi arba net po plovimo išlaiko kvapą.
Praktiškai laikas priklauso nuo kokybės ir naudojimo dažnumo. Pigesni modeliai dažnai atitarnauja apie tris mėnesius, tvirtesni — iki šešių. Reguliarus plovimas šį laiką pailgina, bet nepanaikina paties dėvėjimosi. Griežtos datos čia nėra — svarbiau ne tai, kiek laiko šepetys naudojamas, o kaip jis atrodo ir ar dar tinkamai valo.
„Tą jau seniai reikėjo išmesti”, — pasakė žmona, pažvelgusi į išsišėrusį šepetį. Ir buvo teisi — nauja priemonė kainuoja centus, o higiena to tikrai verta. Taupyti čia nėra ko: susidėvėjęs šepetys ne tik prasčiau valo, bet ir platina bakterijas po visą klozetą.
Nusidėvėjimo ženklai
Nusidėvėjimą pirmiausia išduoda patys šereliai.
Kai jie visam laikui išsilenkia, pasklinda į šalis ar ima kristi, šepetys netenka struktūros ir prasčiau valo. Sumažėjęs standumas reiškia mažesnį sąlytį su paviršiumi, tad net kruopščiai valant rezultatas prastėja. Tamsios dėmės, nublukusi spalva ar nuolatinis kvapas rodo, kad medžiaga jau susidėvėjo ir kaupia bakterijas.
„Man atrodė, dar geras”, — prisipažinau, kol nepamačiau, kaip šereliai išsivažinėję į visas puses. Nusitrynę kraštai ir klibantis tvirtinimas prie galvutės — dar vienas aiškus signalas. Kai šereliai ima kristi ar lieka kabėti ant galvutės, laukti nebėra ko: toks šepetys nešvarumų nebepašalina, o tik juos išnešioja.
Kaip prižiūrėti, kad tarnautų ilgiau
Kassavaitinis plovimas — paprasčiausias būdas prailginti šepečio gyvenimą ir apriboti bakterijų kaupimąsi.
Po naudojimo perskalauk jį po tekančiu vandeniu, kol nebeliks matomų nešvarumų. Tada nuplauk šerelius indų plovikliu, skalbimo milteliais ar specialia valymo priemone ir ypač kruopščiai — vietą prie pagrindo, kur kaupiasi purvas. Galima trumpam pamerkti ir švariame vandenyje su valikliu ar dezinfekavimo priemone. Pabaigoje palik jį visiškai išdžiūti vėdinamame laikiklyje ar statmenai, o ne uždarytą drėgnoje talpykloje.
Drėgnas, uždarytas šepetys — tikra bakterijų veislykla, tad džiovinimas svarbus ne mažiau nei plovimas. Jei laikiklis uždaras ir vanduo jame kaupiasi, jį irgi verta reguliariai išplauti ir išdžiovinti.
Kurie tarnauja ilgiau
Kokybiškesni šepečiai laikosi ilgiau, nes juose standesni šereliai ir tvirtesni tvirtinimai.
Tokie neretai tinka naudoti iki pusmečio, o pigesni pasiduoda maždaug po trijų mėnesių. Ilgaamžiškumą lemia šerelių standumas, rankenos vientisumas ir atsparumas deformacijai — o kartu ir reguliarus plovimas. Renkantis naują verta pačiupinėti šerelius: kuo jie standesni ir tvirčiau įtvirtinti, tuo ilgiau laikysis formą. „Dar tarnauja”, — ramindavau save kas kartą, kol supratau, kad taupau ne pinigus, o higieną.
Nori greitai pasitikrinti, ar tavo šepečiui jau laikas? Paimk jį ir pažiūrėk: ar šereliai tebestovi tiesiai, ar laiko formą, ar nesklinda kvapas po plovimo, ar tvirtai laikosi galvutė. Jei bent viena atsakymo dalis „ne” — nedelsk ir keisk jį šiandien pat. Švarus vonios kambarys prasideda nuo švaraus, tvirto šepečio, o ne nuo to, kuris pats jau tapo problema.
