Vakarienėje pas uošvius valgėme baltus svogūnus su grietine. Po dviejų valandų — pirmas dukros komentaras kelyje namo.
— Tėti, kvapas…
Tai ne pirmas kartas. Po kiekvienos vasarinės salotų vakarienės — ta pati problema. Svogūnų skoniai mėgstu, bet socialinis efektas, sąžiningai, nepatogus.
Po metų eksperimentų turiu trys metodus, kurie veikia. Visi su moksliniu pagrindimu. Visi pigūs.
Iš kur tas kvapas iš tikrųjų
Pirmiausia — kvapas neateina iš burnos.
Bent jau ne tik iš burnos. Pagrindinis kvapo šaltinis — plaučiai.
Svogūnuose esantys sieros junginiai patenka į kraujotaką. Iš kraujo — į plaučius. Su kiekvienu iškvėpimu jie skleidžiami į orą.
Štai kodėl burnos skalavimas vandeniu nepadeda. Štai kodėl dantų pasta veikia tik penkias minutes.
— Tikrasis sprendimas — ne maskuoti kvapą, o sumažinti sieros junginių koncentraciją kūne, — paaiškino burnos higienistė Edita.
Trys metodai, kurie tai padaro skirtingais būdais.
Pirmas: šviežios žolelės
Klasika, kuri veikia.
Petražolės. Mėtos. Bazilikai. Kalendros lapeliai. Visi šitie augalai turi didelę chlorofilo koncentraciją plius eterinius aliejus.
Esmė ta, kad jie veikia ne kaip parfumas, kuris uždengia kvapą. Jie chemiškai jungiasi su sieros junginiais ir neutralizuoja juos.
Sukramtau pusę saują petražolių iš karto po valgio. Lapelius, ne stiebelius — pagrindinė koncentracija ten.
Per penkias dešimt minučių kvapas pastebimai sumažėja. Ne dingsta visiškai, bet jau nepasiekia atstojantysio efekto.
Plius — petražolės natūraliai pakelia seilių išskyrimą, o seilės savaime padeda neutralizuoti aromatinius junginius.
Antras: žali vaisiai ir daržovės
Antras metodas — paprastesnis.
Žalias obuolys. Žalia morka. Šie produktai turi du pranašumus.
Pirma — fermentų. Obuolyje yra polifenolio oksidazės, kuris chemiškai reaguoja su svogūnų sieros junginiais ir keičia jų struktūrą į mažiau lakias formas.
Antra — mechaninio šveitimo efektas. Kramtydami kietą obuolio gabalėlį, mes valome dantis, liežuvį, gomurį. Pašaliname likusias svogūnų daleles, kurios paskui dar valandas siųstų kvapus.
Po vakarienės pas uošvius pasiimu vieną obuolį iš krepšio. Suvalgau jau valyme. Tai vienas iš efektyviausių metodų — ir niekas nesupranta, ką darau.
Žalia morka veikia panašiai. Mažiau fermentų, bet daugiau mechaninio efekto. Geras alternatyvas tiems, kas nemėgsta saldumos.
Trečias: pieno produktai
Šis metodas mane nustebino, nes atrodo paradoksaliai.
Po valgio — stiklinė pieno. Riebaus, ne nugriebto. Du su puse arba trijų procentų.
Pieno riebalai — lipidai. Sieros junginiai svogūnuose taip pat tirpūs riebaluose. Kai pienas patenka į skrandį, jis jungiasi su tais junginiais ir blokuoja jų patekimą į kraujo apytaką.
Mažiau junginių į kraują — mažiau jų į plaučius — silpnesnis kvapas iš burnos.
Veikia tik jei pienas riebus. Nugriebtas — efektas minimalus.
Per dešimt minučių po valgio — stiklinė pieno. Vyresniems žmonėms su laktozės netoleravimu — alternatyva yra riebus jogurtas arba grietinė viename šaukšte.
Kuris metodas — kuriuo atveju
Per metus eksperimentų sudėliojau praktinę logiką.
Restorane po vakarienės — petražolės, jei jų yra ant lėkštės kaip dekoracija. Veikia greitai.
Kelionėje, kelyje namo — obuolys iš krepšio. Praktiškai nematomas valgymas.
Namuose, šeimos vakarienė — pienas po valgio. Niekam neatrodo keista.
Kombinacija visų trijų — efektyviausia, jei rytoj svarbus susitikimas. Vakare po svogūnų valgio: petražolės iškart, obuolys po dešimties minučių, stiklinė pieno prieš einant gulti.
Ko nedaryti
Trys metodai, kurie atrodo logiški, bet neveikia.
Mėtos saldainis. Cukrus skatina bakterijų augimą burnoje, kuris paskui dar prideda blogo kvapo.
Stipri kava. Atrodo, slopina kvapą, bet pati kavos chemija prideda lakių junginių.
Kramtomoji guma. Daugumoje yra cukraus arba saldiklių. Tas pats efektas — pridengia, neneutralizuoja.
Kodėl visa tai svarbu
Geresnis pasirinkimas — valgyti svogūnus, paskui žinoti, kaip tvarkytis su pasekmėmis. Trys metodai. Kiekvienam — savo situacija. Sezonui — visi trys mokomi į rankinę.
