Žmona pakabino tualetinį popieriaus ritinėlį atbulai. Aš — į priekį. Vakare, kai pasikeisdavome — kitas pakabindavo savaip.
Penkerius metus tylioji konfrontacija. Niekas nesakė nieko atvirai, bet kiekvienas mūsų laikė savo poziciją teisinga.
Atsakymas, paaiškėjo, jau egzistuoja daugiau nei šimtą trisdešimt metų. Patentas, kuriame pats išradėjas tiksliai parodė, kaip popierius turi kabėti.
Setho Wheelerio popierinis ritinys
Tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt pirmieji metai. Niujorko valstijoje vyras vardu Sethas Wheeleris užregistruoja patentą paprastai, bet naudingai inovacijai — perforuotas tualetinis popierius ant ritinėlio.
Iki tol popierius buvo arba lapais, arba kabėjo nuo virvės. Wheelerio idėja buvo elegantiškas inžinerinis sprendimas.
Ir patento brėžinyje aiškiai matosi orientacija. Popieriaus galas — į priekį, virš ritinio. Ne į sieną.
Tai ne pasirinkimas. Ne nuomonė. Originalaus dizaino specifikacija.
— Tai esminis dalykas, kurį reikia suprasti, — paaiškino dizaino istorikas Marius, su kuriuo aptarinėjau šį atradimą. — Wheeleris ne atsitiktinai pasirinko orientaciją. Jis kūrė ergonominį sprendimą, ir tas sprendimas buvo „į priekį”.
Kodėl tai ergonomiška
Žmogaus ranka anatomiškai geriau pritaikyta tam tikriems judesiams.
Kai popierius kabo į priekį, ranka eina natūralia trajektorija. Pirštai randa kraštą lygiu judesiu. Plėšimas — vienu rankos pasukimu.
Kai popierius kabo atbulai, atsiranda papildomas žingsnis. Ranka turi siekti už ritinio, paskui ją trauk atgal. Riešo sąnarys daro nepatogų posūkį.
Mažuose vonios kambariuose, kur erdvės nedaug, atbulinė orientacija tampa varginanti. Tai pastebima ne iš karto, bet po šimtų pasinaudojimų — sukelia įtampą riešų sąnariuose.
Higienos argumentas
Antras klausimas, kurio anksčiau nesvarstydavau.
Kai popierius kabo atbulai, jo išorinis sluoksnis liečiasi su siena. Vonios kambario siena, kuri retai dezinfekuojama. Drėgmė kambaryje pakelia bakterijų augimą ant paviršiaus.
Kiekvienas naujas plėšimas — pirma paliekamas išorinis sluoksnis, kurio paviršius galėjo užsikrėsti.
Į priekį kabantis popierius — neturi kontakto su siena. Išorinis sluoksnis lieka švarus.
Šitas argumentas atrodo smulkmena. Bet vonios kambariuose, ypač drėgnesniuose, tai realus higienos faktorius.
Kodėl daugelis kabina atbulai
Sąžiningas klausimas. Jei į priekį yra geriau, kodėl tiek namų ūkių daro priešingai?
Trys pagrindinės priežastys, paaiškėjo nuo Mariaus.
Pirma — įprotis. Tėvai kabino atbulai, vaikai mokosi taip pat, paskui perduoda toliau. Jokio sąmoningo pasirinkimo, tik atkartojimas.
Antra — estetika. Kai kuriems atrodo, kad atbulinis kabinimas „švaresnis” vizualiai — ritinėlio formos, popieriaus kraštas nematomas. Tvarkingumo iliuzija.
Trečia — augintiniai ir vaikai. Jaunos katės, smalsūs ikimokyklinukai mėgsta plėšti popierių, kai jis kabo į priekį. Atbulinis pakabinimas šiek tiek apsunkina šią problemą.
Mažas pakeitimas, ilgas perėjimas
Po penkerių metų ginčo namuose nusprendėme išbandyti.
Dvi savaites — popierius kabėjo į priekį visuose vonios kambariuose.
Pirmąsias dienas — keista. Žmona vis bandydavo apversti, paskui prisimindavo eksperimentą. Aš irgi.
Po savaitės — pripratome. Dabar ranka instinktyviai randa kraštą iš priekio. Greičiau. Aiškiau.
Ir tas mažas, beveik nesąmoningas paviršiaus naudojimo įtampos kiekis — taip pat dingo. Pastebėjau tik tada, kai jo nebebuvo.
Du kambariai, du pakabinimai
Vis dėlto turime kompromisą. Vaikų vonios kambaryje popierius vis tiek kabo atbulai. Mažoji dukra mėgsta žaisti su ritinėliu — atbulinis pakabinimas neleidžia pirštukams sukti per visą popieriaus rulonėlį per dvi minutes.
Pagrindiniame vonios kambaryje — visada į priekį. Pagal Wheelerio originalų dizainą.
Smulkmena, į kurią verta atkreipti dėmesį
Pakabink popierių į priekį šią savaitę. Jei po dviejų savaičių vis tiek norisi grįžti — grįžk. Bet didelė tikimybė, kad nenorėsi.
