Kiek lauro lapų po sriubos virimo iškeliauja į šiukšlių dėžę? Per metus — bent saujelė.
O agronomė Daiva, su kuria bendrauju jau treti metai, kasrudenį tą saujelę užkasa po vaismedžiais. Po obelimi. Po vyšnia. Po braškių lysve.
Iš pradžių pasijuokiau. Po metų — pradėjau daryti tą patį.
Iš kur atsirado šis triukas
Močiutė šito niekada nedarė. Bet jos kaimynas Vytautas — agronomas, dirbęs kolūkyje — kasmet po derliaus nuėmimo eidavo per daržą su saujele lauro lapų.
Tada nesupratau, kad jis kažką žinojo, ko aš dar nežinojau.
Šįmet pradėjau pats. Po obelimi, po vyšnia, daržo kampuose — visur trys lauro lapai, užkasti penkis centimetrus gilumon. Kaimynė pirma pasijuokė. Po metų — paklausė recepto.
— Lauro lapuose yra trijų dalykų, kurie veikia žemę vienu metu, — paaiškino Daiva. — Eteriniai aliejai, taninai ir mikroelementai.
Ką iš tikrųjų išskiria pūvantis lapas
Smulkmena, kurios niekas nepasako virtuvėje.
Lauro lape, be skonio, yra fitoncidų. Tai natūralūs junginiai, kuriuos augalai naudoja gintis nuo grybelių ir bakterijų. Pavyzdžiui — eugenolis, cineolis.
Užkastas lapas pradeda irti. Šie junginiai pamažu pereina į dirvą. Per kelias savaites slopina patogenus, kurie sukelia šaknų puvinį, juodąjį dėmėtumą, kitus daržo košmarus.
Plius — taninai. Stabdo bakterijų dauginimąsi, bet nepakenkia naudingiems mikroorganizmams.
Plius mineralai. Geležis, manganas, cinkas, fosforas, magnis. Nedidelis kiekis, bet jis išsiskleidžia per dešimties metrų spindulį.
— Tai panašu į ilgaveikę vitaminų tabletę dirvai, — pridūrė Daiva. — Veikia visą sezoną, ne savaitę.
Kada ir kur kasti
Geriausias laikas — ruduo, po derliaus nuėmimo. Žemė dar šilta, drėgna, mikrobiologinė veikla aktyvi. Lapai pradeda irti dar prieš šalnas.
Sluoksnis — penki centimetrai. Ne giliau, nes tada irimas vyksta lėtai. Ne sekliau, nes paukščiai iškas.
Po lapais — gausus laistymas. Tai paleidžia procesą.
Naudoju daržo lysvių kampuose, šalia obelų, vyšnių, prie braškių lysvių. Vieta turėtų būti ten, kur planuoji ką nors auginti kitais metais.
Didesnėms erdvėms — arbata
Kasimas tinka mažam sklypui. Bet jei turi pusę aro daržo, sukasti šimtus duobučių — beprotybė.
Daiva pamokė alternatyvos.
Penkis lauro lapus išverdi viename litre vandens. Dešimt minučių virimo. Atvėsina. Tada šitą koncentratą skiediu su devyniais litrais švaraus vandens.
Po viso šito — laistau lysves. Įprastiniu laistytuvu, lyg lietų.
Rezultatas — toks pat. Fitoncidai, taninai, mikroelementai patenka į dirvą tirpiu pavidalu. Augalai pasisavina dar greičiau.
Šis būdas tinka rudenį po derliaus, taip pat — pavasarį prieš sodinimą.
Ką pastebėjau po metų
Toje lysvėje, kur kasiau lauro lapus, šįmet beveik neturėjau juodojo dėmėtumo ant pomidorų. Anksčiau pusė lapų būdavo dėmėti.
Braškių lysvė — be pelėsių. Net liepos drėgnomis dienomis.
Obels lapai — sveiki, blizgantys. Mažiau apgrabintų.
Nesakau, kad tai vien lauro lapų nuopelnas. Bet skirtumas matomas. Ir kainuoja kelis euras per sezoną.
Smulkmena, kuri keičia daug
Kartais geriausias daržo „chemikalas” — tai trys lapai iš virtuvės spintelės.
Močiutės kaimynas Vytautas tikrai nieko apie eugenolius nežinojo. Bet pastebėjo, kad pas jį auga geriau nei pas kitus.
Kartais žinios, kurios atrodo „vudu”, iš tikrųjų tiesiog yra biocheminis veikimo principas, neaprašytas knygoje.
