Pradėjau gerti po dvi stiklines vandens kas rytą prieš kavą. Po dviejų savaičių atsitiko tai, ko nesitikėjau. Pradingo galvos skausmai, kurie kankindavo apie trečią valandą popiet. Oda ant alkūnių nustojo lupinėtis. Net pagalvojau, kad sutapimas.

Tada sutikau Algirdą. Jis dirba kūno rengybos treneriu apie dvidešimt metų ir per tą laiką jam tekę matyti šimtus žmonių, kurie ateina į salę dehidratuoti, patys to nesuvokdami.

— Yra penki ženklai, į kuriuos visada žiūriu, — pasakė jis ramiai. — Žmonės dažniausiai pastebi tik tada, kai jau būna ketvirtas ar penktas. O reikėtų sustoti prie pirmojo.

Pirmas ženklas — burna

Burnos sausumas yra ankstyviausias signalas. Jis pasireiškia anksčiau už troškulį. Anksčiau už galvos skausmą. Anksčiau už nuovargį.

Kai organizmas pradeda taupyti vandenį, seilių liaukos sumažina gamybą — kūnas teikia pirmenybę gyvybiškai svarbiems organams. Jei rytą atsibudus burna jaučiasi lipni, tai jau ženklas, kad nakties metu skysčių balansas pasislinko.

Algirdas pataria laikyti stiklinę vandens prie lovos. Ne kavą. Ne arbatą. Vandenį.

Antras ženklas — šlapimo spalva

Dauguma niekada netikrina šlapimo spalvos. O ji yra tikslesnis hidracijos rodiklis nei bet koks dydis kraujo tyrime.

Šviesi šiaudų spalva — viskas tvarkoje. Tamsi, gintarinė — kūnas dehidratuotas. Visiškai skaidrus — geriama per daug, ir tai irgi nesveika, nes plaunami iš organizmo elektrolitai.

Šlapinimosi dažnis taip pat svarbus. Šeši ar septyni kartai per dieną — norma. Du ar trys — signalas, kad inkstams trūksta darbinės medžiagos. Ilgalaikė dehidratacija didina inkstų akmenligės riziką.

Trečias ženklas — galvos skausmas ir svaigulys

Smegenys yra apie tris ketvirtadalius vandens. Net nedidelis skysčių trūkumas sumažina kraujo tūrį, o kartu ir deguonies tiekimą į galvą.

Rezultatas — bukas, varginantis galvos skausmas, kuris dažnai sustiprėja po pietų. Jei staiga atsistojus svaigsta galva ar prieš akis sušmėžuoja juodos dėmelės, tai irgi gali būti dehidratacija, ne kraujospūdis.

— Daugelis išgeria tabletę, — pasakojo Algirdas. — Bet tikrasis sprendimas dažnai yra du puodeliai vandens su žiupsneliu druskos.

Ketvirtas ženklas — sausa oda, kurios neatgaivina kremas

Maždaug du trečdaliai odos yra vanduo. Kai jo trūksta, joks losjonas iš tūbelės to nepataisys — drėkinamasis kremas tik sulaiko jau esamą drėgmę, bet jos neatgamina.

Pleiskanojantys delnų pakraščiai. Smulkios linijos po akimis, kurios atsiranda lyg per naktį. Sausi nasrai net gerai pavalgius. Visa tai gali rodyti, kad problema ne odoje, o stiklinėje.

Vidinis drėkinimas pradeda matytis veide po dešimties–keturiolikos dienų. Lėtai. Bet stabiliai.

Penktas ženklas — nuovargis vidury dienos

Kai jaučiamas niūrumas trečią valandą popiet, dauguma griebia kavos puodelį arba šokoladą. Bet dehidratuotas kūnas reaguoja ne į kofeiną, o į vandenį.

Skysčių trūkumas sutirština kraują. Širdis turi dirbti sunkiau. Smegenims trūksta deguonies. Atsiranda mieguistumas, susikoncentruoti darosi sunku, akys pradeda merktis prie ekrano.

Algirdas paprastai siūlo paprastą eksperimentą. Vietoj kavos — du puodeliai vandens. Pasitikrinti, ar nuovargis tikrai nuo darbo, ar nuo to, kad nuo pusryčių neišgerta nė lašo.

Greitas patikrinimas, kurį galite atlikti dabar

Pažiūrėkite į savo rytinį šlapimą. Atkreipkite dėmesį, ar burna jautėsi sausa atsibudus. Pagalvokite, kelintą kartą šiandien jau buvote tualete. Pasižiūrėkite į odos lankstumą — paspauskite ranką ant rankos viršaus. Jei oda lėtai grįžta į vietą, tai dar vienas signalas.

Jeigu pažymėjote du ženklus iš penkių, šiandien išgerkite stiklinę dabar. Jei tris ar daugiau — pradėkite nuoseklią rutiną. Ne staigų litrų pakėlimą, o po stiklinę kas porą valandų.

Penki signalai. Vienas atsakymas. Jis paprastesnis, nei mes norime tikėti.