Puodas. Vanduo. Grikiai. Rezultatas — ta pati lipni, pilka masė, kuri primena ne košę, o kisielių. Jei tai pažįstama — nėra ko gėdytis. Taip verda devyni iš dešimties.
„Aš trisdešimt metų viriau grikius taip pat,” — pasakojo Indrė. — „Ir trisdešimt metų galvojau, kad grikiai tiesiog tokie ir turi būti.”
Kodėl jie virsta koše
Priežastis paprastesnė, nei atrodo. Per daug vandens. Per stipri ugnis. Per ilgas virimas.
Grikių krakmolas yra jautrus. Kai temperatūra per aukšta — grūdai suyra iš vidaus, susilieja ir tampa lipnia mase. Forma dingsta. Skonis — irgi.
Vienas žingsnis, kuris keičia viską
Mirkymas. Prieš verdant grikius reikia išmirkyti bent dvi tris valandas šaltame vandenyje.
„Draugė pasakė — pamirkyk prieš verdant,” — prisiminė Indrė. — „Pagalvojau — kam? Bet pabandžiau. Ir grūdai po virimo buvo birūs. Pirmą kartą per trisdešimt metų.”
Mirkymas suaktyvina fermentą fitazę, kuris skaido fitino rūgštį. Grūdai tolygiai absorbuoja vandenį, nesproga nuo staigaus karščio ir išlaiko formą.
Papildomas triukas: į mirkymo vandenį įlašinti šaukštelį acto arba citrinos sulčių. Tai pagreitina procesą ir suteikia švaresnį skonį.
Kaip virti teisingai
Vandens santykis — vienas su dviem. Viena dalis grikių, dvi dalys vandens. Ne daugiau.
Uždengti dangčiu. Virti ant silpnos ugnies. Nemaišyti — kiekvienas maišymas griauna grūdų struktūrą.
Kai vanduo susigers — išjungti ugnį ir palikti penkias minutes po dangčiu. Tada išpurenti šakute.
Trys klaidos, kurias daro visi
Pirma — verda ant stiprios ugnies. Grikiai mėgsta kantrybę, ne greitį.
Antra — nededa druskos. Druska turėtų būti nuo pradžių, ne pabaigoje.
Trečia — maišo virimo metu. Grikiai — ne ryžiai. Juos reikia palikti ramybėje.
„Dabar mano grikiai birūs, riešutinio skonio, ir vaikai jų prašo patys,” — nusišypsojo Indrė. — „O reikėjo tik vieno dalyko — kantrybės prieš verdant.”
