Kodėl vienuose daržuose ridikėliai — kaip kumščiai, o kituose — kaip piršto galiukai? Atsakymas ne dirvoje, ne veislėje ir ne vandenyje. Atsakymas — laike.
Mindaugas tris sezonus augino ridikėlius vienodai. Laistė, ravėjo, sodino geru atstumu. Ir vis tiek — vienais metais puikūs, kitais — smulkūs ir kieti.
„Tada perskaitęs supratau,” — pasakojo jis. — „Viskas priklauso nuo vieno momento — penkių lapelių stadijos.”
Kodėl būtent penki lapeliai
Kai ridikas išaugina penkis tikruosius lapelius, jis pakeičia prioritetus. Iki tol visa energija ėjo į lapus. Nuo šiol — į šaknį.
Ir būtent šiame perėjimo taške tręšimas duoda didžiausią efektą. Per anksti — skatinsi lapų augimą. Per vėlai — augalas jau bus praradęs jautrumą.
Ką naudoti
Monokalio fosfatas. Septyni gramai dešimčiai litrų vandens. Kristalai turi būti visiškai ištirpę prieš laistant.
„Tai mažiau nei arbatinis šaukštelis,” — paaiškino Mindaugas. — „Bet fosforas ir kalis šaknyje daro stebuklus — ji storėja ir kaupia cukrų.”
Prieš tręšiant — lysvę gerai palaistyti. Dirva turi būti drėgna dešimt penkiolika centimetrų gylyje. Tada tirpalą pilti palei eiles, tolygiai.
Vienas tręšimas. Vienu metu. Be pertekliaus.
Jei lapai blyškūs — kita problema
Kartais ridikėlio viršūnė atrodo silpna — maži, blyškūs lapai. Tai ne vandens trūkumas. Tai azoto trūkumas.
Tokiu atveju padeda kalio nitratas — dvylika gramų dešimčiai litrų vandens. Bet ne mėšlas, ne kompostas — jie skatina lapų masę, ne šaknį.
„Pernai ridikėliai buvo tokie, kad vaikai nenorėjo tikėti, kad iš mūsų daržo,” — nusišypsojo Mindaugas. — „O reikėjo tik septynių gramų tinkamu laiku.”
