„Pažiūrėk ne viršų, o dugną.” Braškių augintoja atskleidė, kaip pardavėjai apgaudinėja pirkėjus

Gražios. Raudonos. Vienodo dydžio. Braškių dėžutė turguje atrodo tobulai — iki tol, kol grįžtate namo ir atidarote ją iš apačios.

Viršutinis sluoksnis — vitrina. Apatinis — visai kita istorija. Mažesnės, suspaustos, pernokusios, kai kurios jau minkštos. Ir taip — ne atsitiktinai.

Trys triukai, kuriuos naudoja pardavėjai

Pirmas — sluoksniavimas. Gražiausios, stambiausios braškės sudedamos ant viršaus. Apačioje — ankstesnių dienų likučiai arba prasčiausios formos vaisiai. Pirkėjas vertina dėžutę iš viršaus ir mato tik tą vitriną.

Antras — vandens purškimas. Braškės lengvai apipurškiamos vandeniu prieš pardavimą. Jos blizga, atrodo šviežios ir sultingos. Bet iš tikrųjų — jau minkštos ir pernokusios. Drėgmė tik maskuoja tikrą būklę ir pagreitina gedimą.

„Šviežia braškė turi būti sausa,” — paaiškino Renata, auginti braškes pradėjusi dar su tėvais. — „Jei ji blizga ir drėgna — tai ne šviežumo ženklas, o marketingo triukas.”

Trečias — pažeistų vaisių slėpimas. Sumušta ar pradedanti pūti braškė pasukama „gera” puse į viršų. Iš pirmo žvilgsnio — tobula. Apvertus — rudas dėmės ar pelėsis.

Kaip patikrinti prieš perkant

Pirmiausia — pažiūrėti ne iš viršaus, o iš apačios ir šonų. Jei dėžutė permatoma — jau daug matyti. Jei ne — paprašyti pardavėjo parodyti apatinius sluoksnius. Sąžiningas pardavėjas nesipriešins.

Antra — pauostyti. Šviežios braškės kvepia braškėmis. Pernokusios turi rūgštų, fermentacinį kvapą. Jei jaučiasi rūgštumas — praleisti.

Trečia — paliesti. Šviežia braškė tvirta, bet ne kieta. Jei spaudžiant pirštais ji lengvai įdubia — ji jau per minkšta ir namuose tvers vieną dieną.

Importuotos prieš vietines

Pietų Europos braškės — dažniausiai Ispanijos ar Graikijos — atrodo tobulai. Bet jos keliauja kelias dienas. Per tą laiką praranda skonį, aromatą ir dalį maistinių medžiagų.

Vietinės braškės sezone — birželį ir liepą — paprastai būna šviežesnės, skanesnės ir su mažiau pesticidų likučių. Ankstyvojo sezono importuotos braškės auginamos intensyviai — daugiau chemijos, daugiau apdorojimo, mažiau skonio.

Ką daryti grįžus namo

Net jei nusipirkote geras braškes — namuose jas reikia peržiūrėti. Pašalinti pažeistas ar minkštas braškes iš karto — viena supuvusi gali sugadinti visą dėžutę per naktį.

Neplauti prieš dedant į šaldytuvą. Drėgmė skatina pelėsį. Plauti tik prieš pat vartojimą.

„Aš niekada neperku braškių prieš sezoną,” — pridūrė Renata. — „Žinau, ką į jas deda, kad atrodytų taip gražiai. Palaukti porą savaičių — ir skirtumą pajusite nuo pirmo kąsnio.”

Viena taisyklė, kuri taupo ir pinigus, ir nusivylimą: pirkti akimis — gerai, bet tikrinti rankomis ir nosimi — geriau.

6 comments
  1. Neperkam braškių iš kitų šalių, stengiamės palaikyti savo šalies verslininkus ir perkame savas uogas iš savo ūkininkų!

  2. baisesnių braškių kaip užaugina lietuviai nėra ,kaimuose iš lauko tualetų naudojat fekalijas ,kad braškės geriau už derėtų ,niekas lt ūkininkų netikrina ,gali dėti ir trąšų kiek jiems atrodo reikalinga , aš renkuosi importines braskes ,man jos saugesnes

  3. turėjau galvoje kad atvežtinėse braškėse chemijos chemijos be nuomonės…

    1. Galvą tikrintis pasiūliau kliedinčiai apie fekalijas, pilamas ant braškių. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like