Po lietaus išėjau į sodą ir ant tako pamačiau kažką, kas privertė sustoti. Ilgas. Gleivėtas. Su tamsių dėmių raštu ant šviesaus kūno — tarsi miniatiūrinis leopardas. Dvidešimt centimetrų.
„Kas čia per padaras?” — paklausiau vyro. Jis pažiūrėjo ir atsakė: „Nežinau, bet atrodo kaip kažkas, ką reikėtų nužudyti.”
Nereikėtų. Ir štai kodėl.
Leopardo šliužas — ne tas, kuo atrodo
Limax maximus — vienas didžiausių šliužų Europoje. Kilęs iš mūsų žemyno, bet dabar paplitęs visame pasaulyje. Lietuvoje — gana dažnas svečias soduose, ypač drėgnais metais.
Iš pirmo žvilgsnio — grėsmingas. Didelis. Gleivėtas. Raštas ant kūno primena gyvačiukę. Daugelis instinktyviai nori jo atsikratyti — kaip bet kurio šliužo, kuris atšliaužia prie braškių ar salotų.
Bet čia ir slypi esminis skirtumas. Leopardo šliužas nepuola augalų. Jis — plėšrūnas. Tik jo grobis — ne jūsų pomidorai, o kiti šliužai.
Sodo sanitaras, kuris dirba naktimis
Skirtingai nuo įprastų pilkųjų šliužų, kurie niokoja daržą, leopardo šliužas minta puvėsiais, grybais ir — svarbiausia — kitų šliužų kiaušinėliais. Jis aktyviai mažina kenksmingų šliužų populiacijas. Tyliai. Nematomas. Naktimis.
Dienomis slepiasi po akmenimis, lentomis ar komposto krūvomis. Mėgsta drėgnas, pavėsingas vietas — idealiai tinka lietuviškiems sodams, kur drėgmės niekada netrūksta. Po lietaus — išlenda ir dieną, todėl daugelis jį pamato būtent tada, kai viskas šlapia ir gleivėta aplinkui.
„Kai sužinojau, kad jis ėda kitų šliužų kiaušinėlius — nustojau su juo kovoti,” — pasakojo viena daržininkė forume. „Praėjusiais metais salotose buvo perpus mažiau skylių. Sutapimas? Gal. Bet leopardo šliužą dabar saugau kaip augintinį.”
Kodėl jis toks didelis ir keistas
Dvidešimt centimetrų — tai ne riba. Kai kurie egzemplioriai užauga ir didesni. Kūnas švelnus, elastingas, judėjimas lėtas. Visiškai nepavojingas žmonėms — nekanda, nenuodija, neplatina ligų.
O dėl to leopardinio rašto — jis ne dekoratyvinis. Dėmės padeda šliužui maskuotis tarp lapų ir žievės, kur jis praleidžia dienas.
Ir dar vienas faktas, kuris stebina net biologus. Leopardo šliužų poravimasis vyksta ore. Dvi poros nuleidžia gleivėtą siūlą nuo medžio šakos ar sienos ir sukasi aplink viena kitą pakibusios. Tai vienas keisčiausių gamtos reginių, kurį galima pamatyti ir Lietuvos soduose — drėgną vasaros naktį, su žibintuvėliu.
Ką daryti, jei radote jį sode
Nieko. Tiksliau — palikti ramybėje.
Jei naudojate šliužų granules ar kitas chemines priemones — pagalvokite dar kartą. Jos žudo ne tik kenksminguosius šliužus, bet ir leopardo šliužą — jūsų natūralų sąjungininką. Ekologiškesnė alternatyva — alaus spąstai arba apsauginiai variniai žiedai aplink pažeidžiamus augalus, kurie nekenks naudingajai faunai. Feramentinės priemonės su geležies fosfatu taip pat veikia selektyviau nei tradicinės granulės.
Jei norite pritraukti leopardo šliužų — palikite sode drėgnų slėptuvių. Seną lentą, akmenų krūvą, komposto dėžę. Jie atsiras patys — jiems tereikia drėgmės ir ramybės.
Kitą kartą, kai po lietaus pamatysite dvidešimties centimetrų leopardinį padarą ant sodo tako — nepakelkite kastuvo. Pakelkite žibintuvėlį. Ir tiesiog stebėkite — nes tai vienas tų retų atvejų, kai gleivėtas svečias yra geresnis už bet kokį pesticidą.
