Kaimynas augino antis trejus metus. Normaliai. Kaip visi — grūdai, vanduo, žolė. Paukščiai augo lėtai, mėsa buvo kieta, skerdimo laikas — vis ilgėjo.
„Pernai pakeičiau vieną dalyką,” — pasakojo jis, stovėdamas prie aptvar. — „Pradėjau dėti du šaukštus žuvų miltų į kasdienį mišinį. Ir viskas pasikeitė.”
Antys ėmė augti sparčiau. Plunksnos — tankesnės. Mėsa po skerdimo — švelnesnė, sultingesnė, be to kietumo, kuris anksčiau versdavo troškinti valandų valandas.
Kodėl baltymai keičia viską
Grūdai — kukurūzai, kviečiai, miežiai — duoda energiją. Bet raumenims augti reikia baltymų. Ir ne bet kokių — gyvūninės kilmės baltymų, kuriuose aminorūgščių profilis artimesnis tam, ko paukščio organizmas iš tikrųjų reikalauja.
Žuvų miltai — vienas geriausių šaltinių. Juose apie šešiasdešimt procentų baltymų, plius fosforas, kalcis ir omega riebalų rūgštys. Du šaukštai — maždaug trisdešimt gramų — į dienos pašarą dešimčiai ančių pakanka, kad skirtumas būtų juntamas per kelias savaites.
Alternatyvos — pašarinės mielės, išrūgų milteliai arba virti kiaušiniai, sutrinti su lukštais. Visi duoda papildomų baltymų, tik skirtingu intensyvumu.
„Mielės irgi veikia,” — pridūrė kaimynas. — „Bet žuvų miltai — stipriausiai. Antys tiesiog pradeda augti kitaip.”
Kaip šerti pagal amžių
Pirmos trys savaitės — pats svarbiausias etapas. Ančiukams reikia starterinio pašaro su aukštu baltymų kiekiu — apie dvidešimt procentų. Mažos porcijos, kelis kartus per dieną. Švarus vanduo — nuolat šalia, nes be drėgmės ančiukai sunkiai ryja sausą pašarą.
Po dvidešimtos dienos — palaipsniui pridėti grūdų ir žalumynų. Smulkintų kopūstų, cukinijų, morkų, burokėlių lapų. Dobilai, liucerna — puikūs pašariniai priedai, kurie duoda skaidulų ir mikroelementų.
Porcijos auga kartu su paukščiais. Iki trečios savaitės — apie šimtą dvidešimt gramų vienam ančiukui. Suaugusiems — iki dviejų šimtų gramų per dieną. Perėjimas — palaipsniui, per kelias dienas, kad virškinimas nesutrikytų.
Mineralai — nematoma dalis
Grūdai ir baltymai — matoma raciono dalis. Bet mineralai — tai, kas lemia skeleto tvirtumą, plunksnų kokybę ir mėsos tekstūrą.
Kalcis ir fosforas — svarbiausi. Jie palaiko kaulų augimą, raumenų funkciją ir kiaušinių lukšto vientisumą dedeklėms. Sutrinti kriauklių lukštai arba maltas kalcis — paprasčiausi šaltiniai.
Cinkas, manganas, selenas — stiprina imuninę sistemą ir fermentų veiklą. Papildyti galima premiksu iš veterinarinės parduotuvės — dozuojama pagal paukščių skaičių ir amžių.
Svarbu — jokios druskos. Natrio perteklius antims pavojingas. Sūdyti maisto likučiai, duona su druska, rauginti produktai — visa tai neturi patekti į pašarą.
Kad mėsa būtų minkšta
Švelnios antienos paslaptis — tolygus augimas be staigių šuolių. Kai paukštis gauna pakankamai baltymų, bet nekaupia perteklinio riebalų sluoksnio — raumuo vystosi tolygiai, mėsa lieka švelni.
Praktiškai tai reiškia — nekrautiti vien kukurūzų. Maišyti su kviečiais, miežiais, žalumynais. Žuvų miltus ar mieles dėti reguliariai, bet nedideliais kiekiais. Šerti kelis kartus per dieną, ne visu kiekiu iš karto.
Ir paskutinis niuansas — vanduo. Antys geria daug. Dehidratuotas paukštis virškinamas lėčiau, auga blogiau ir mėsa tampa sausesnė. Šviežias, švarus vanduo — visą parą.
Du šaukštai. Vienas paprastas priedas. Ir antys, kurios auga taip, lyg būtų kitos veislės.
