Ta pati malka gali džiūti metus, o gali — kelis kartus greičiau. Skirtumą lemia ne oras ir ne sėkmė, o tai, kaip ją sukrauni. Šlapia mediena ne tik prastai dega, bet ir kaupia suodžius kamine, tad greitesnis džiūvimas — ne vien patogumas, bet ir saugumas.
Praktika tai patvirtina kaskart: dvi vienodos malkų krūvos, sukrautos skirtingai, išdžiūsta per visai skirtingą laiką. Viskas priklauso nuo to, kiek medienos paviršiaus pasiekia judantis oras.
Kodėl viską lemia oras
Mediena džiūsta tada, kai drėgmė nuo jos paviršiaus turi kur pasitraukti. Jei malkos suverstos tankiai, drėgmė iš vienos persėda ant kitos ir lieka rietuvėje įkalinta.
Kuo daugiau kiekviena malka liečiasi su judančiu oru, tuo greičiau atiduoda vandenį. Būtent todėl laisvai, su tarpais sukrauta rietuvė gali išdžiūti kelis kartus greičiau nei tankus kalnas. „Tai kam tie tarpai, tik vietą gaišina”, — suabejojo tėtis. Tie tarpai ir yra visa paslaptis — pro juos vaikšto vėjas, kuris ir džiovina.
Kaip krauti teisingai
Malkas kraukite sluoksniais, palikdami vienodus tarpus, kad oras laisvai judėtų tarp gabalų. Rietuvės galuose galima krauti kryžmai — taip ji stovi tvirčiau, o kanalai lieka atviri.
Nelaikykite malkų tiesiai ant šaltos žemės ar betono. Šaltas paviršius traukia iš medienos šilumą ir stabdo garavimą, o apačia ima drėkti. Sukraukite rietuvę ant palečių, tašų ar stovo — taip po kiekviena eile juda oras, o apačia lieka sausa. „Ant palečių? Persistengi”, — numojo bičiulis. Pabandęs vienąkart, daugiau ant žemės nekrovė. Viršų nuo lietaus pridenkite, bet šonus palikite atvirus, kad rietuvė neužsidarytų kaip po gaubtu.
Kurios malkos džiūsta greičiau
Ne visa mediena atiduoda vandenį vienodai. Beržas džiūsta bene greičiausiai iš įprastų malkų, nes jo struktūra mažiau tanki ir lengvai paleidžia drėgmę.
Panašiai sparčiai išdžiūsta ir kitos mažo tankio rūšys. O ąžuolas ar klevas laiko drėgmę užsispyrusiai — jiems reikia gerokai daugiau kantrybės. Uosis atsiduria kažkur per vidurį. „O aš maniau, visos malkos vienodos”, — nustebo kaimynas. Toli gražu — jei kraunate skirtingas rūšis kartu, tankesnes verta pasidėti anksčiau ir joms skirti daugiau laiko.
Kaip suprasti, ar malkos jau sausos
Greitis nieko nereiškia, jei nežinai, kada mediena tikrai paruošta. Sausą malką galima atpažinti iš kelių paprastų ženklų.
Išdžiūvusios malkos lengvesnės, o galuose matyti smulkūs radialiniai įtrūkimai. Sudavus vieną malką į kitą, pasigirsta skambus, o ne duslus garsas — drėgna mediena skamba prislopintai. Tiksliausiai parodo pigus drėgmės matuoklis: tinkamos kūrenti malkos drėgnis turėtų būti žemiau 20 procentų.
„Ai, pakūrensim, kokios yra”, — numojo kaimynas. Būtent taip ir prikemšama kaminas suodžių: drėgna mediena degdama rūksta, mažai šildo ir kaupia dervas dūmtraukyje. Palaukti, kol malkos tikrai išdžius, apsimoka ir piniginei, ir saugumui.
Kada padeda šiluma
Kontroliuojama šiluma džiūvimą pagreitina, bet tik tada, kai aplink malkas laisvai juda oras. Rietuvė pastogėje ar prie šildomos sienos išdžius greičiau nei atvirame lauke drėgnu rudeniu.
Vis dėlto sauga svarbiau už greitį. Mediena niekada neturi liestis su šilumos šaltiniu, o atstumas nuo krosnies ar šildytuvo turi būti saugus — kitaip džiovinimas virsta gaisro rizika. Švelni, pastovi šiluma veikia geriau nei stipri tiesioginė kaitra.
Ir vis tiek stebuklo tikėtis neverta: net geriausiai sukrautos tankiosios malkos per porą savaičių neišdžius. Bet tvarkinga, pakelta, vėjo perpučiama rietuvė sutrumpina laukimą tiek, kad kitą žiemą pasitiksite su sausomis, saugiai degančiomis malkomis — ir be drėgmės, kuri suodžiais užkemša kaminą.
